Saldus jausmas pirmoji meilė.
Jau buvau pamiršus kokius jausmus tai sukelia. Bet kasdien suprantu, kad pradedu grįžti į tą etapą, kai širdis plaka stipriau ir greičiau, kai pradės rūpėti išvaizda, kai telefono nenorėsi paleisti iš rankų, o mokykla taps ta vieta, kurioje norėsis būti ilgiau.
Aš stebiu jį. Ir man gražu. Vaikas, kuris retai šypsodavosi, pražydo. Mano mažas berniukas jau įžengia į tą pasaulį, kuriame prasideda simpatijos, slaptos šypsenos, žinučių laukimas, drovėjimasis ir išraudimas, kai bandai nuslėpti džiaugsmą, kurį išduoda akys.
Stebėdavausi iš kur mano mama suprasdavo, kad man kažkas patinka. O tai taip akivaizdu, bet supranti, kai turi savo vaikų.
Permainų vėjas įnešė gūsį švelnumo ir trapumo į mūsų namus.
Širdis dainuoja, kad vaikas spindi, bet baimė kausto, nes žinau, kad su pirmom meilėm ateina ir pirmi nusivylimai, skaudūs išgyvenimai. Ir šitam kelyje mes, tėvai, niekaip neapsaugosim ir jokios minkštos pagalvės nepatiesim norėdami ta skaudų smūgį sušvelninti.
Prisimenu save tokio amžiaus, ir tikrai, buvo jau simpatijos, buvo nusivylimai. Ir buvo taip laukiami klasės žibureluai, šokiai ir "mama, padaryk man šukuoseną". Su berniukais gal kiek kitaip viskas, bet emocijų tai nekeičia. Jaudulys ir noras, kad vaikas būtų laimingas išlieka. Gerai paieškojus tėvų išsaugotuose albumuose dar tikrai rasčiau ir pirmos simpatijos nuotraukas ir taip lauktų ir saugotų Šv. Valentino atvirukų- laiškiukų.
Ech... Tas saldus jausmas ir naujų pirmų išgyvenimo era, tu jau čia.
Oi, Floryte, kaip gražu ❤️ svarbiausia, kad išblėso be liūdesio. Daug skaudžiau būtų, jei vaikas liūdėtų ir dėl to sielvartautų.
Kokia graži ta vaikų meilė! Maniškė tai labai anksti įsimylėjo - gal 5-erių metų. Taip smagu žiūrėti į džiaugsmu žibančias vaikų akis, girdėti, kaip pasakoja apie savo meilę ar neša vienas žaislus, piešia piešinius. Tai - vienas gražiausių prisiminimų iš dukrytės 5-6 metų gyvenimo laikotarpio. Deja, Augustės Meilė eina į kitą mokyklą nei Augustė, tad ir meilė kažkaip išblėso naujų įspūdžių fone.