Kadangi „ant nosies“ savaitgalis, šiandien padiskutuokime linksmai - apie uošvienes.
Ar visos anytos raganos?
Vakar sėdėdama kirpykloje perskaičiau straipsnį apie anytos santykius su marčia ir pagalvojau, kad visai įdomi tema diskusijai su Jumis.
Dar studijų laikais teko skaityti žymaus rusų psichoterapeuto A.Kurpatovo knygą „Santuokos keliai ir klystkeliai“, kurioje jis teigia, jog moters gyvenime visi vyrai svarbūs ir ypatingi, bet vienas yra ypatingesnis. Tai jos sūnus.
Žinot, kol neturėjau sūnaus, nesusimąsčiau, o dabar pradedu galvoti, kad, ko gero, jis yra teisus. Juk vyrai šiandieninėje visuomenėje nėra pastovūs, todėl moterų pozicija vyrų atžvilgiu nėra tvirta. O kas gali būti pastoviau už sūnų ir jo meilę? O gi niekas.
Aš kai žiūriu dabar į savo berniuką, kartais pradedu galvoti - dieve, o kokia bus jo žmona, ar ji sugebės jį mylėti jį taip, kaip aš... (p.s. mano sūnui dar tik 4 mėn.). Jau dabar pradedu kurtis vaizdinius, kokia turėtų būti mano būsima marti! Juokinga, ar ne?
Turiu ir dukrą, bet kažkodėl į ją žiūrint man tokios mintys niekada nekildavo. Paskui prisiminiau pasakymą, jog sūnūs sau į žmonas renkasi tokias moteris, kurios panašios į jų mamas. Ir pagalvojau - Dievuliau, kaip reikės sutarti... O sutarimas su anyta priklauso gi nuo daugelio aspektų. Svarbiausia, tai negyventi po vienu stogu. Tikiuosi nebus mano vaikams taip, kaip Žemaitė aprašė savo „Marčioje“ .
Pasidalinsiu savo patirtim - kai susituokėm, gyvenom uošvių sodo name, jei gyveno bute už kelių gatvelių. Tai kaip jums patinka – nuolatos jie buvo pas mus, nuo ankstyvo ryto iki vakaro... Grįždavau iš darbo ir rasdavau pakabintus paveikslus, išplautus indus ar pertvarkytas spinteles.
Atrodo - na kas čia tokio, gi draugiškai padeda, bet mane tuo metu purtydavo taip, lyg elektros būčiau gavusi. Visai kas kita, jei tuos darbus būtų dariusi mano mama. Jai būčiau tik padėkojusi už supratingumą, o šiuo atveju manyje plykstelėjo pyktis, kodėl kišasi ten, kur nereikia.
Tyliai keikiau savo anytą 7 metus, kol pagaliau išsikraustėm į savo išsvajotą namą. Žinot, būčiau džiaugusis nė kiek ne mažiau, jei ir į kokią lūšną, kad tik toliau nuo jos...
Nors iš kitos pusės - mano anyta gera moteris, negaliu skųstis, myli kaip savo dukrą (ne bent jau taip traktuoja, o ir kitos marčios taip nelepina), bet vis tiek negaliu jos priimti kaip mamos...
Mane erzina jos kai kurie pasisakymai, poelgiai. O gal erzina todėl, kad ji gerokai vyresnė (jai 68 m.) ir labai jaučiasi kartų skirtumas? Kodėl toje pačioje šeimoje viena marti yra mylima labiau, nei kita?
Aš esu tokia kovotoja už teisybę ir lygybę, tai toks išskyrimas mane kartais žeidžia. Guodžia tai, kad aš esu bent jau ta „numylėtinė“.
O kaip Jūs sutariate su savo anytomis? Kaip Jūsų vyrai sutaria su Jūsų mamomis? Ar pagalvojate, kokios būsite anytos savo žentams, marčioms?
Aš tai tik už tai, kad močiutės bendrautų su anūkais ir atvirkščiai.Kad ir kokie santykiai būtų anytos ir marčios. Vaikas juk nekaltas, kodėl jis turi irgi dalyvauti konflikte.Aišku, kitas reikalas, kaip močiutės pačios nerodo noro ir meilės anukėliams.Viena močiutė taip pat retai mato sūnaus vaiką😀 (nes namuose dar yra dukros berniukas).Bet ne dėl to, kad nenorime bendrauti, tik didelis atstumas ir ligos tos kvarabos nepaleidžia mūsų☹
tikrai ne visos Rima
nu va ir mano mergyte uzmigo😀
Ta prasme ne mūsų auklėjime, o močiučių, gi kažkaip nuo seno jau visos močiutės labai myli rūpinasi laukia savo anūkėlių..
Geras, perkaičiau turiu vyrą anglų buldogą ir galvoju, koks čia vyro apibūdinimas😀Matai, be kablelio perskaičiau.😀
aha as ir Rima nesupratau😀
Jei lanko natūralu, kad vaikas dar pažįsta, o čia paskutinį kartą mes buvom nuvykę 11.01 ir viskas, po to išvyko į UK, tai tik sms parašė, ate išskrendu...
Rima, kodėl blogai auklėjime? Jei patys žmonės nerodo noro, nelanko ir nesidomi, tai ką per prievartą lįsti? Su mano seneliais, tėčiu bendraujam, tik kad atstumas didelis, tai rečiau aplankom...
nu kai mes nuvaziujam ar kai anyta atvuoziaja atnes vaikui,apsikabin nu bet is mano tevu meile didesne jaucias
Jetau, kai paskaitau, atrodo tiek daug vaikų nebendrauja su močiutėm.. vadinasi kažkas blogai auklėjime?
o mano mama juokais pradejom vadint babuku 😃 nes viena mociute jau yra,o kadangi anukele pirma,tai ir pavadinom idomiai 😀 ziuresim ar prigis tas pavadinimas 😀
Lauraei sveika prisijungus 😀
Mildute, va taip ir mes gyvenam 😀 gerai, kad tau rašyti dar leidžia, mane tempia nuo pc ir viskas 😀
Vyro mama irgi visai nesidomi anūke, juk jei norėtų galėtų kasdien lankyti, bet va savi nusistatymai, o po to verkia kai Vanesytė į jos pusę nežiūri...na toks gyvenimas...neturi močiučių, tai bent turi gerus tėvelius mažytė 😀 Beto labai ją myli mano seneliai, tėtis kai aplankom vis džiaugiasi, bet kad toli yra, tai tik per skype susiekiam 😀 Tėtis kaip meškis toks storas, tai Vanesytė pamačius paskutinį kartą pamiršus buvo, tai kai pradėjo verkti 😀
o man per daznai skambina 😃
o tai jaunute😀
Man irgi negražiai skamba "baba". Vyro šeimoj taip ir vadina "baba", o tėtį - tetis, fui...Aišku, vaikas pats pasirinks, kaip ką vadinti, kas lengviau jam bus😀Arba krikšto mamą vadina "pode" .Tai ir klausia krikšto sūnaus mama, ar nieko jeigu tave vadins pode? Sakau, o kodėl manai kad vadins pode, gal tiesiog vardu vadins😀.Sakau, kaip vadins, taip vadins.Kas čia tokio.Nesureikšminu.
Maniškė jau miega, tėtis išlėkė pakurti pečių name, nes liko močiutė viena ir į Šilutę...mano anyta buvo tikrai lyg draugė, kol nesužinojom, jog į akis kalba viena, už akių kita....šiaip geras žmogus, bet tokia įsikandusi savo nuomonės, labai kreipia dėmesį ką kiti sako, tad jokio bendravimo nebeliko, ir nebus kol nepradės gerbti mūsų, kaip žmonių, kaip tėvų, kol nepradės galvoti apie save ir mus, o ne tai ką draugės pasakys...taip, kad iš kasdienio bendravimo, liko tik susimatymai du kartus per metus, o kai kalėdines dovanas skirmantas nuvežė ir ji nei saldainio vaikui neįdėjo, tai pyktis skirmantui dar labiau sukilo...aišku gimtadieniui vokelį atvežė sesuo jam į darbą, bet ne to reikia...daug labiau norėtume gražiai sutarti....bet kiek kalbėjau su ja, tai taip trukt už vadžių ir vėl iš pradžių 😀
gimtadienis lapkricio 10d. dabar yra 21 😀
as mamyciu kluba jau kokius metus laiko skaitau,ir visada kiekviena diena paskaitinejau jusu diskusijas,tai kartais atrodo,kad as jus jau pazystu 😃 pagaliau ir as prisiruosiau prisijungt 😀
o kiek tau paciai metu