Kadangi „ant nosies“ savaitgalis, šiandien padiskutuokime linksmai - apie uošvienes.
Ar visos anytos raganos?
Vakar sėdėdama kirpykloje perskaičiau straipsnį apie anytos santykius su marčia ir pagalvojau, kad visai įdomi tema diskusijai su Jumis.
Dar studijų laikais teko skaityti žymaus rusų psichoterapeuto A.Kurpatovo knygą „Santuokos keliai ir klystkeliai“, kurioje jis teigia, jog moters gyvenime visi vyrai svarbūs ir ypatingi, bet vienas yra ypatingesnis. Tai jos sūnus.
Žinot, kol neturėjau sūnaus, nesusimąsčiau, o dabar pradedu galvoti, kad, ko gero, jis yra teisus. Juk vyrai šiandieninėje visuomenėje nėra pastovūs, todėl moterų pozicija vyrų atžvilgiu nėra tvirta. O kas gali būti pastoviau už sūnų ir jo meilę? O gi niekas.
Aš kai žiūriu dabar į savo berniuką, kartais pradedu galvoti - dieve, o kokia bus jo žmona, ar ji sugebės jį mylėti jį taip, kaip aš... (p.s. mano sūnui dar tik 4 mėn.). Jau dabar pradedu kurtis vaizdinius, kokia turėtų būti mano būsima marti! Juokinga, ar ne?
Turiu ir dukrą, bet kažkodėl į ją žiūrint man tokios mintys niekada nekildavo. Paskui prisiminiau pasakymą, jog sūnūs sau į žmonas renkasi tokias moteris, kurios panašios į jų mamas. Ir pagalvojau - Dievuliau, kaip reikės sutarti... O sutarimas su anyta priklauso gi nuo daugelio aspektų. Svarbiausia, tai negyventi po vienu stogu. Tikiuosi nebus mano vaikams taip, kaip Žemaitė aprašė savo „Marčioje“ .
Pasidalinsiu savo patirtim - kai susituokėm, gyvenom uošvių sodo name, jei gyveno bute už kelių gatvelių. Tai kaip jums patinka – nuolatos jie buvo pas mus, nuo ankstyvo ryto iki vakaro... Grįždavau iš darbo ir rasdavau pakabintus paveikslus, išplautus indus ar pertvarkytas spinteles.
Atrodo - na kas čia tokio, gi draugiškai padeda, bet mane tuo metu purtydavo taip, lyg elektros būčiau gavusi. Visai kas kita, jei tuos darbus būtų dariusi mano mama. Jai būčiau tik padėkojusi už supratingumą, o šiuo atveju manyje plykstelėjo pyktis, kodėl kišasi ten, kur nereikia.
Tyliai keikiau savo anytą 7 metus, kol pagaliau išsikraustėm į savo išsvajotą namą. Žinot, būčiau džiaugusis nė kiek ne mažiau, jei ir į kokią lūšną, kad tik toliau nuo jos...
Nors iš kitos pusės - mano anyta gera moteris, negaliu skųstis, myli kaip savo dukrą (ne bent jau taip traktuoja, o ir kitos marčios taip nelepina), bet vis tiek negaliu jos priimti kaip mamos...
Mane erzina jos kai kurie pasisakymai, poelgiai. O gal erzina todėl, kad ji gerokai vyresnė (jai 68 m.) ir labai jaučiasi kartų skirtumas? Kodėl toje pačioje šeimoje viena marti yra mylima labiau, nei kita?
Aš esu tokia kovotoja už teisybę ir lygybę, tai toks išskyrimas mane kartais žeidžia. Guodžia tai, kad aš esu bent jau ta „numylėtinė“.
O kaip Jūs sutariate su savo anytomis? Kaip Jūsų vyrai sutaria su Jūsų mamomis? Ar pagalvojate, kokios būsite anytos savo žentams, marčioms?
Man išvis nieko neleido daryti, bet kur tau savęs nesaugojau pas krikšto mamą ir malkas nešiojau, skaldžiau, šieną vežiau, braškes eidavau skinti į ūkį, tai tik dar labiau susivariau..bet kaip gi manęs nebus, kvailė...blogiausia, kad nuo pradžių kada reikėjo mankštų, masažų niekas nesirūpino, neskatino namie daryti, o kas vaikui neįdomu juk 😀
aš grindis išplovus tris dienas vaikštau susirietus ☹
aišku, kad nieko nepadarysi 😀 džiaugiuosi, kad vaikštau, kad galiu ją supti, nešioti (nors pasak medikų negaliu kelti daugiau 2 kg), o skausmas iškenčiamas dalykas 😀 bet pasportuosiu ir vėl viskas bus geriau 😀
Jurga pas mane irgi yra iškrypimas, šonkaulių persisukimas, tarpai tarp slankstelių, bet nepataria operuotis, o ir nesutikčiau nebent nepaeičiau...todėl gyvenu su masažais, sportu, kai kasdien sportavau raumenynas buvo tvirtas, tai nugarą dieną išlaikydavo, o po gimdymo tai viskas suglebo,tai atsikeliu ir po poros valandų jaučiu kad neatlaiko...
odeta tikrai tave suprantu, va kaip man buvo,Ugnytei dar nei 2men nera,nevezam skiepyt del siauciancio gripo,(pas mane namie du vaikai viena 1men2sav kitai 4,5metuku)paskambina anyta ir sako ar as negaleciau pasilikt jos kitos anukes 2metu,nes ji iseis i darba o sunus daro remonta tai su ja nesusitvarkis,tai tipo atves man skambino apie 9val o pasims tik vakare,ir dar suzinau ji neina i darzely nes serga,tai kaip pavaro,vos nesprogau is pykcio kaip ji masto tik apie kita savo sunu,ji niekad 2anukiu vienu metu nepasilikus o as va tureciau susitvarkyt su 3vaikais,padaryt pietus,susitvarkyt ir t.t negana to ta mergaite baisiai kostinti.eiliny kart isitikinau,kad ji masto tik apie save ir jaunesnio subnaus seima,o kad mano lialiukas gali susirgt net nesusiimasto,labai gaila,bet taip yra,todel stengemes su jais bendraut kuo maziau.
man 3 slanksteliai užlinkę stuburas iškrypęs, operuotis nežadu, nes pora metu i šgyvenimo gali išmest, labai padeda mankšta, kurios aš nedarau 😃
Maniškis tai labai pergyvena, nes tokia situacija, gal galiu ir nevaikščioti, jei užspaus nervus...tai liepia nieko nedirbti, na bet juk negaliu....
Laurut, aš žinok tokia pati, ranka nutirpusi ir neatsistato, skausmas stuburo nerealus, jau blogai, kitą savaitę eisiu masažuotis...
aš ir vargstu su nugra apo gimdymo, naudoju tepala su gyvačių nuodais ir kosmodiska nešiojau dabar ji gražinau nes bvo skolintas
Oi ne, Vanesytė tada šešių mėnesių kai išsigando, taip per pusę metų nepamiršo 😀 dabar vėl teko pagulėti, tai nežinau kada nebijos...
Mums laimė, kad kai sirgo visus kartus gerai valgė, tik išprakaituodavo kiek...bet žinai vieną nešioti dar nieko, kai tas kombis prisideda, tai jau mano nugarai viskas...visą naktį per skausmus nemiegojau...
Uošvena man ne draugė ir ne priešė, tiesiog mes nebendraujam.........
Laba diena, parėjau reikalus susitvarkius, darbe pšaventus tokia nuotaikinga 😃
O mes tik bijom baltų chalatų, nors šiandien baseine neverkė, tik kai davė duoniuką neėmė, tėtis turėjo paimti ir paduoti 😀
11 mėn. svėrėm 8,5 kg 😀 dabar gal 9 su trupučių, na tikiuosi 😀
Tik atrodo apipirkom lapkritį didžiausią krūvą, jau dabar reikia ir meztukų, ir pėdkelnių, ir kojinių, bliuzelių išėjimui 😀 užburtas ratas 😀
Mūsų ūgis 11 mėn. buvo 75 cm, dabar nesimatavom, bet gal kokie 77-78 cm ir šakaliukas 😀
Aš perku kur iš anglijos veža, tai 7 vnt. 35-37 lt.
Mes bodikus trumpom rankovėm nuo gimimo dėvim, kažkaip patogu...dar telpa į 6-12 mėn, bet ant ribos, tuoj teks visą krūvą atidėti 😀
Kol padariau pietukus, Vanesytė išsivertė visus žaislus, tai sėdi burdake ir kilnoja kaladėles, detalės nuo puzlių ir t.t. 😀 pietukams streikas, nes suvalgė tik pusę, tai likusią dalį palikau vėliau 😀 labai jau ne nuotaikoje tai vos leido indus išsiplauti ir valgyti padaryti...