Kadangi „ant nosies“ savaitgalis, šiandien padiskutuokime linksmai - apie uošvienes.
Ar visos anytos raganos?
Vakar sėdėdama kirpykloje perskaičiau straipsnį apie anytos santykius su marčia ir pagalvojau, kad visai įdomi tema diskusijai su Jumis.
Dar studijų laikais teko skaityti žymaus rusų psichoterapeuto A.Kurpatovo knygą „Santuokos keliai ir klystkeliai“, kurioje jis teigia, jog moters gyvenime visi vyrai svarbūs ir ypatingi, bet vienas yra ypatingesnis. Tai jos sūnus.
Žinot, kol neturėjau sūnaus, nesusimąsčiau, o dabar pradedu galvoti, kad, ko gero, jis yra teisus. Juk vyrai šiandieninėje visuomenėje nėra pastovūs, todėl moterų pozicija vyrų atžvilgiu nėra tvirta. O kas gali būti pastoviau už sūnų ir jo meilę? O gi niekas.
Aš kai žiūriu dabar į savo berniuką, kartais pradedu galvoti - dieve, o kokia bus jo žmona, ar ji sugebės jį mylėti jį taip, kaip aš... (p.s. mano sūnui dar tik 4 mėn.). Jau dabar pradedu kurtis vaizdinius, kokia turėtų būti mano būsima marti! Juokinga, ar ne?
Turiu ir dukrą, bet kažkodėl į ją žiūrint man tokios mintys niekada nekildavo. Paskui prisiminiau pasakymą, jog sūnūs sau į žmonas renkasi tokias moteris, kurios panašios į jų mamas. Ir pagalvojau - Dievuliau, kaip reikės sutarti... O sutarimas su anyta priklauso gi nuo daugelio aspektų. Svarbiausia, tai negyventi po vienu stogu. Tikiuosi nebus mano vaikams taip, kaip Žemaitė aprašė savo „Marčioje“ .
Pasidalinsiu savo patirtim - kai susituokėm, gyvenom uošvių sodo name, jei gyveno bute už kelių gatvelių. Tai kaip jums patinka – nuolatos jie buvo pas mus, nuo ankstyvo ryto iki vakaro... Grįždavau iš darbo ir rasdavau pakabintus paveikslus, išplautus indus ar pertvarkytas spinteles.
Atrodo - na kas čia tokio, gi draugiškai padeda, bet mane tuo metu purtydavo taip, lyg elektros būčiau gavusi. Visai kas kita, jei tuos darbus būtų dariusi mano mama. Jai būčiau tik padėkojusi už supratingumą, o šiuo atveju manyje plykstelėjo pyktis, kodėl kišasi ten, kur nereikia.
Tyliai keikiau savo anytą 7 metus, kol pagaliau išsikraustėm į savo išsvajotą namą. Žinot, būčiau džiaugusis nė kiek ne mažiau, jei ir į kokią lūšną, kad tik toliau nuo jos...
Nors iš kitos pusės - mano anyta gera moteris, negaliu skųstis, myli kaip savo dukrą (ne bent jau taip traktuoja, o ir kitos marčios taip nelepina), bet vis tiek negaliu jos priimti kaip mamos...
Mane erzina jos kai kurie pasisakymai, poelgiai. O gal erzina todėl, kad ji gerokai vyresnė (jai 68 m.) ir labai jaučiasi kartų skirtumas? Kodėl toje pačioje šeimoje viena marti yra mylima labiau, nei kita?
Aš esu tokia kovotoja už teisybę ir lygybę, tai toks išskyrimas mane kartais žeidžia. Guodžia tai, kad aš esu bent jau ta „numylėtinė“.
O kaip Jūs sutariate su savo anytomis? Kaip Jūsų vyrai sutaria su Jūsų mamomis? Ar pagalvojate, kokios būsite anytos savo žentams, marčioms?
Mes vyro tėtį palaudojom, likus porai mėnesių iki mažytės gimimo...savitas buvo žmogus, bet laukė anūkės...gal viskas būtų buvę kitaip...ir liūdna, kad dabar kaip tik turėtume labiau bendrauti, bet va darosi tokios nesamonės...
teisingai sakau atomine,kad zmogui paciam reik keistis.... tik manau nelabai jau imanoma pasikeist,kai zmogu jau per 50 ar 60....
vyro teti laidojom preitais metais,ir tuo metu as jau laukiausi,bet dar to nezinojau... tai kartais irgi taip sirdele suspaudzia,kad vieno senelio jau nebetures...
Tai va Lauryt, kad mes savo vaikams stengiamės duoti viską, ko mums trūko, pradedant meile, atsidavimu, rūpesčiu, globa, ir t.t.
Smagu, kad uošviai tokie geri 😀 Kaip bebūtų geri santykiai džiugina 😀 Ir aš kai esu tokia jautri ir nuoširdi kitų atžvilgiu, kai man svarbu ką sako, ką galvoja anyta ar vyro giminė, labai skaudu būna, kiek ašarų išlieta..nors vyras sako, ko tu suki galvą, juk su manimi gyveni, bet skaudu, kad va tokia situacija...bandžiau taisyti, kalbėtis, bet pamačiau kad nulis naudos,nes reikia pačiam žmogui keistis..
Laurad- surpantu... As mama 17 metu laidojau 😥
Puikiai suprantu , oodetaa.Pas mus ligos nesibaigia, o vieną savaitgalį pasiūlė, gal mes atvažiuosim pas jus.Vaikas serga, naktys bemiegės.Dar ruošėsi visa šarada su pusės metukų vaikiuku atvykti iš toooli.Kaip pasiutau, vyrui užteko tik mano snukį pamatyti.Ot, atrodo protinga, bet kažkur nemąsto...
va as siandien tai esu isiutusi kaip nezinau kas.... Aisku ant anytos 😃 Ryt bobutes metines, turi atvaziuot vyro brolsi su mazuoju vaiku, o tas sirguliuoja- ksoeja, snargliuojas. As pabusiu savanaude, ebt nenoriu, akd jie aps mus su serganciu vaiku butu, Ugnei 21 operacija, o ir Jokubas mazas dar... Na kazkaip nesinori isielit virusa i savo namus. Paskambinau uosvei, susakiau motyvus, o ji- nu va, ka padarysi... O pas juos 3 k. butas, dar plius sodas, kuris sildomas nuolatos, mes seniau ten gyvenom, galima 3 kambariuos nakvoti! Tai man ir sako- pas mumis tai ner kaip ju nakvindinti... Tu pati skambink ir sakyk, kad serganti vaika vyresnei dukrai (25 m.) paliktu... Nu nors nusisauk....
Man tai net malonu stebėti, kaip vaikas su močiute bendrauja.Aišku, kitas reikals,jeigu yra labai labai priš...😀
O faktas tas, kad ne visos anytos raganos, bet, tikrai yra net baisesnių už raganas😀Kaip ir uošvienės.😀
anglai irgi laaaabai knarkia,neatskirsi ar koks senolis knarkia ar suo 😀 as visada sakau tik is savo puses,man tiesiog taip atrodo pagal savo anyta 😀 http://www.iqtest.dk/main.swf cia galit pabandyt 😀
nu mus aplanke kai pagimdziau
Laurut, yra mama tokia, kuri dukras prisimena kartą į metus...vaikų seniai ji atsisakė, bet čia ilga istorija...tai jums tik 150, mums gal apie 240 į vieną pusę 😀 tai Mažeikius aplankom rečiau, o kai seneliai būna savo sodyboje Ėriškiuose 100 km, tai kas antrą savaitgalį vykdavom 😀 Neturim kas mums padėtų, tad esam tik mudu...
Nu , anglų gal ir nieko buldogas, prancūzų labai knarkia😀
laurei klysti mano uosviene isvis nebenor vaiku ir dar yra pasakiu nu anukus galeciau porai val.paziuret. na gal delto kad ji savo tur 7vaikus. o daba jauniausias 5klase eina gal del to taip ziur i anukus. o taip kad arytu ant musu negirdejau
as anytai ne kiek nedraudziu susitikti su anukele,bet juk sale gyvena,nejau negali atvaziuot,zadaz ada zada zada ir galvoja kad jos pazadais pasisotinsim ir nauke jai atvesim...... buvo momenta skai mum su vyru buvo ypac finansi8skai sunku, hi pasake atvziuok sriubos ipilsiu, ir ka as t sriuba vaikui duosiu keliu dienu laiko? ji ne nesugebejo anukes gimusios i lig atvaziuot aplankyt,tereikejo mano tevu arba isunio paprasyt ar sunaus kad atvestu ir parvestu... rado pasiteisinima,kad jos draugas gatavas, o jis ne neaplanke gimusios anukeles,kaip ne kaip jis netirkas jai senelis,betttt....
o man kartais atrodo,kad anytos kazkaip pavydi savo marciom,kad turi vyrus,vaikus,pacios dar jaunos ir gyvenimas ilgas.... bent jau taip man atrodo pagal savo anyta..
Divka, va tai ir sakau, kad ir kokie būtų mūsų santykiai nors pykčio jai nelaikau, tik po visko sunku ir drauge būti, bet jei norėtų, tai lankytų, bendrautų su anūke, visada būtų priimta...deja...
Mano mama taip pat labai retai mato anūkus, anyta gal net dažniau, bet jie puikiai žino kas yra močiutės, kalba ar paguguoja per telefoną beveik kasdien su abiem 😀
mano mama abu zentus myli vienodai,niekada nesipyksta,nesigincija ir niekada nesikisa i musu gyvenima... na kartais pasako,bet juk gyvenu po jos stogu 😀
o anyta 😃 😃 😃 neturiu ne vieno gero zodzio... suzinojus kad anuke su negale,pasiule atsikratyt,kad negriauciau jos sunui gyvenymo, po kiek liko supratau,kad lape ji,nes visada bandydavo sukirsinti ir ikasti. anuke per metus aplanke 2kart... tai kai gime ir menesio laiko. ir skundziasi kodel neatvezu. mano tevus apgavo, o koki burtininke ir melage tai patyliu.... o jos dukra turbut blogesne uz ja. nors dabar kai nemato anukes,vaidina silkine 😃 o kiek zadejo prisidet tai patyliu 😃 😃 😃 vezima pirko,dasidejinejop,bet ne cento nedave,.... anuke jos ne neprisileidiza.o kur prisileis? is savo jubiliejaus mane isvare nes pasakiau vyrui kad 1val nakties vaziuojam,nes dukryte sunkiai serga,o jai tai visiskai vienodai.....
Pas vyro mamą yra tarybinių laikų mąstymas, jei visi suprato, kodėl pirmą mėnesį nepriėmėm lankytojų ir visi džiaugėsi foto, tai ji tokią tragediją padarė ir kai vyras paklausė, na kaip ar graži anūkė, atsakė: pamatysiu pasakysiu..tai jis įsižeidė...vėliau atvykus visa giminė ir pradėjo tą vaiką tampyti per rankas, tada vyras sako, vaikas ne daiktas, gal jai nepatinka, taip pasidžiaukit, tai anytos pasakymas buvo, tai ko čia vykti, jei vaiko tampyti neleidžiat..žinai viskam yra proto ribos, bet jei matau vaikutį išsigandusį, tikrai neleisiu drąskyti...sakau galite pažaisti, knygutę pavartyti kai jau didesnė buvo, juk nebūtinai nešioti, jei ji nenori, tai sakė nėra ko vykti....seniau vaikai augo taip ir taip, tai mes ir sakėm, tada buvo tada, dabar yra dabar...
jo,geras vyras butu buldogas 😃