Kadangi „ant nosies“ savaitgalis, šiandien padiskutuokime linksmai - apie uošvienes.
Ar visos anytos raganos?
Vakar sėdėdama kirpykloje perskaičiau straipsnį apie anytos santykius su marčia ir pagalvojau, kad visai įdomi tema diskusijai su Jumis.
Dar studijų laikais teko skaityti žymaus rusų psichoterapeuto A.Kurpatovo knygą „Santuokos keliai ir klystkeliai“, kurioje jis teigia, jog moters gyvenime visi vyrai svarbūs ir ypatingi, bet vienas yra ypatingesnis. Tai jos sūnus.
Žinot, kol neturėjau sūnaus, nesusimąsčiau, o dabar pradedu galvoti, kad, ko gero, jis yra teisus. Juk vyrai šiandieninėje visuomenėje nėra pastovūs, todėl moterų pozicija vyrų atžvilgiu nėra tvirta. O kas gali būti pastoviau už sūnų ir jo meilę? O gi niekas.
Aš kai žiūriu dabar į savo berniuką, kartais pradedu galvoti - dieve, o kokia bus jo žmona, ar ji sugebės jį mylėti jį taip, kaip aš... (p.s. mano sūnui dar tik 4 mėn.). Jau dabar pradedu kurtis vaizdinius, kokia turėtų būti mano būsima marti! Juokinga, ar ne?
Turiu ir dukrą, bet kažkodėl į ją žiūrint man tokios mintys niekada nekildavo. Paskui prisiminiau pasakymą, jog sūnūs sau į žmonas renkasi tokias moteris, kurios panašios į jų mamas. Ir pagalvojau - Dievuliau, kaip reikės sutarti... O sutarimas su anyta priklauso gi nuo daugelio aspektų. Svarbiausia, tai negyventi po vienu stogu. Tikiuosi nebus mano vaikams taip, kaip Žemaitė aprašė savo „Marčioje“ .
Pasidalinsiu savo patirtim - kai susituokėm, gyvenom uošvių sodo name, jei gyveno bute už kelių gatvelių. Tai kaip jums patinka – nuolatos jie buvo pas mus, nuo ankstyvo ryto iki vakaro... Grįždavau iš darbo ir rasdavau pakabintus paveikslus, išplautus indus ar pertvarkytas spinteles.
Atrodo - na kas čia tokio, gi draugiškai padeda, bet mane tuo metu purtydavo taip, lyg elektros būčiau gavusi. Visai kas kita, jei tuos darbus būtų dariusi mano mama. Jai būčiau tik padėkojusi už supratingumą, o šiuo atveju manyje plykstelėjo pyktis, kodėl kišasi ten, kur nereikia.
Tyliai keikiau savo anytą 7 metus, kol pagaliau išsikraustėm į savo išsvajotą namą. Žinot, būčiau džiaugusis nė kiek ne mažiau, jei ir į kokią lūšną, kad tik toliau nuo jos...
Nors iš kitos pusės - mano anyta gera moteris, negaliu skųstis, myli kaip savo dukrą (ne bent jau taip traktuoja, o ir kitos marčios taip nelepina), bet vis tiek negaliu jos priimti kaip mamos...
Mane erzina jos kai kurie pasisakymai, poelgiai. O gal erzina todėl, kad ji gerokai vyresnė (jai 68 m.) ir labai jaučiasi kartų skirtumas? Kodėl toje pačioje šeimoje viena marti yra mylima labiau, nei kita?
Aš esu tokia kovotoja už teisybę ir lygybę, tai toks išskyrimas mane kartais žeidžia. Guodžia tai, kad aš esu bent jau ta „numylėtinė“.
O kaip Jūs sutariate su savo anytomis? Kaip Jūsų vyrai sutaria su Jūsų mamomis? Ar pagalvojate, kokios būsite anytos savo žentams, marčioms?
o toli isvaziuoja vyras? kazka praleidau...
Lauke vėl žiemą, tai nenoriai vyrą išleidžiu, kaip tyčia reikėjo čia prisnigti...
labas rytas 😀 OJ, prisiminiau kaip man Ugne akis krapstydavo 😃 Su teciu miegodavo iki pietu, o mane visad budindavo 😀
Labas rytas 😀 prisimaudėm, papusryčiavom antrą kartą, suruošėm tėvelį kelionei ir laukiam kol grįš nutempęs mašina į servizą, o tada jau panelytė eis miegoti 😀
Mano mergina daro pažangą 😀 pabudo pusę aštuonių ir sau ramiai gulėjo, vėliau atsisėdo, apsikabino mane ir sėdėjo kol pabudau 😀 o seniau tai tuoj keldavo, glostydavo, akis su pirščiuku krapštydavo 😀
manisksi jau miega pirma savo pokaituka 😀
as uz pusvalandzio guldysiu
Na aš vėl čia, mažių nulaužiau miegelio bežiūrėdami tv ir žaisdami, ankstyvas šiandien jis labai buvo, vakar nuo 18val užmigdytas 😀
jetau nesamone su tevais gyvent
Aida jei ir linkejimai😀
labas rytas mielosios, negaliu nepasigirti rytas nuostabus pusryciai y lova 😀 o kas leicia tema apie anyta, tai ji man nei gera nei bloga, tiesiog vyro mama ir tiek 😀 kaip ir astos anyta taip ir mano visada skaniai visko prigamina telieka tik suvalgyti 😃 gyvenam viena nuo kitos vos 5km atstumu bet matomes an menesio ne daugiau kaip 5 kartus 😃 gal del to ir nereikia pyktis 😀 tik tiek kad ji oredama mum gero yra kelis kartus mane uzgavus, bet as y tai nekreipiu demesio jau spejau ja pazint 😃
maniskis pradzioj sake einam pas mane gyvent..sakaiu nu jau ne😃😃😃😃arba visai negyvenam, arba atskirai.
mes negyvenom nei pas mano tevus nei pas vyro...
mums teko pagyvent pas abiejus tėvus, tai pas anytą man buvo geriau.... 😉
Labas rytas. Mūsų santykiai su anyta iš šono atrodo beveik idealūs, nesipykstam, susitikusios netgi pasibučiuojam 😀 Bet.. Visada kažkodėl vengiu važiavimo pas uošvius, Visada turiu galvoti ką sakau, reikia labai atsirinkti ką sakyti, ko pasekoje dažniausiai nieko ir nebepasakau 😃 Ir dar tas begalinis pasididžiavimas, kad mūsų vaikas visas į tėvelį, į jų sūnų, mane varo iš proto 😃
as ir jai reik kreiptis sakau jus😀tik savo mamai ir tetei sakau tu o seip i visus suaugusius ir uz mane gerokai vyresnius sakau jus😀darbo kolektyve as jauniausia ir i visas taipat kreipiausi jus,net papykdavo,bet as kitaip negaliu ir viskas,nes pagal metus jos man i mamas tinka😀na o mano anyta gyvena per pora namu nuo musu,bet matausi tikrai retai😀
as ir su ja nesutariu,o dar gyvena per viena nama tai biski kas jau vyrui skambina kad ateitu padaryt...sutarem gerai,kol nepastojau.tada jau prasidejo..matyt sunaus atduot nenorejo 😃 o jei reikia kreiptis tai sakau mama...va kas del vaiko tai su jauis gyvena vyro tetukai,tai jie vaika lb myli,nors gal todel kad ju kitas anukas uzsieni nes is pradziu tai senelei nereikejo,o tevukui aisku kol mazytis buvo nebuvo idomu 😃 o db tai sako kad viska jam paliks,nes tik jis jam cia liko 😀palikt tai palieku jei kur porai val isvaryt reik,o va savo tevam palieku ir sav paatostogauti 😃 nu savaime taip gaunasi...tevukai jau per seni ji su nakvyne pasilikt o anytai jis nerupi
Sventa tiesa del gyvenimo atskirai..Mes gyvenam kartu su anyta name tik ji pirmam aukste mes antram ir situacija panasi kaip sitame straipsniuke, ji daug vyresne (virs 60 metu), visada reiskia pasenusia savo nuomone, nepaisant ar man idomu ar ne, kaip musu nera pastoviai slampineja po musu kambarius, plauna indus, pasiema kokius rubus isplaut, kur jai pasirodo, jog jie nesvarus... ir dar n tokiu pavyzdziu... o mano mama yra visai kitokia, ji jaunatviskesne, supranta, kad musu gyvenimas ir leidzia ji gyvent kaip norim mes, o ne ji.... zodziu anytos liks anytom, belieka norint kazkiek sutarti - gyventi atskirai ir kuo didesniu atstumu...
Ir dar ... prisiminiau anekdotą..... vakar palaidojom uošvienė, tai tris armonikas suplėšėm.... 😃
Sveikutės,linkėjimai nuo Laimondos,ji jau LT.
na mano anyta tai gera moteris... nesiskundžiu... kai sumasto atvažiuoti į svečius visada su savo patiekalais paruoštais atvažiuoja... tereikia tik sėst prie stalo ir šveisti 😀 visada praneša, kad nesivarginčiau ir nesiteikčiau, kad atvyksta su savo katilais 😀 į mūsų gyvenimą irgi nesikiša ir padėti mums stengiasi kuom galėdama...nežinau, nu nieko pikto negaliu ant jos pasakyti...
o kas dėl anūkų... dukrų vaikai, tai 100proc yra anūkai, o sūnaus - tai anytos nėra įsitikinusios, kad tai jų tikri anūkai... Na mano vaikai, abiejoms baboms pirmi anūkai... tai ir neturiu su kuo palyginti dar, ką labiau myli... Sakoma, kad pirmasis anūkas mylimiausias... Mano mama kartą pasakė.. myliu Jovyduką, jis mielas vaikas ir visą kitą, bet Andrėja yra viskas....