Tęsiame smagų konkursą, kuriame laviname savo kūrybines galias ir bandome laimėti LEGO®DUPLO® rinkinius!
Jums tereikia komentaruose pratęsti ankstesnę pasakos frazę ir rišliai kurti pasaką apie nuotykius keliaujant lėktuvu.
Konkursas "Pasek man pasaką apie..." vyks dar dvi savaites ir o vienai sudalyvavusiai likusiose bent trijose užduotyse įteiksime pagrindinį prizą -
Naują LEGO®DUPLO® rinkinį "Miškas: Parkas" (10584)
Šios savaitės tema - oro uostas, lėktuvai, kelionės šiais metaliniais paukščiais ir nauji nuotykiai.
Pirmoji frazė: ORO UOSTE VYKSTA DAUGYBĖ ĮDOMIŲ DALYKŲ...
Jūsų užduotis - kurti istoriją pagal vėliausiai komentaruose esančią frazę!
Šįkart laimėtoją rinksime loterijos būdu!
Savaitės nugalėtoją rinksime gegužės 5 dieną ir įteiksimeLEGO®DUPLO® rinkinį "Oro uostas" (10590)
NAUJASIS LEGO DUPLO KATALOGAS - SPAUSK IR PERŽIŪRĖK JĮ!
"-Aš nelipsiu"- pareiškė Lukas. Jam pritarė ir Tomas.-"virvelė per trumpa, mes nepasieksime žemės". Nykštukai pradėjo juoktis. Zozolis iš juoko net atsigulė ir kojytėmis tabalavo. Smagiai pasijuokę paaiškino vaikams, kad jų virvelė nepaprasta, kokio ilgio reikės, tokio ir bus. Berniukai nepatikliai pažiūrėjo į virvelę, paskui į nykštukus, susižvalgė ir nusprendė surizikuoti. "na gerai, bandom, kitos išeities kaip ir nėra"- tarė Tomas.
Susibūrė nykštukai į mažą ratelį pasitarti. Pasitarus, vienas iš jų išsitraukė iš kišenės virvę ir pasakė:
- O dabar lipsim. Aš laikysiu, o jūs leisitės žemyn virve. Kito kelio nėra. Susirūpino berniukai:
- O kaip gi...
Berniukai dar niekada nebuvo matę ledinukų ugnikalnio, kuris sproginėja, todėl nedrąsiai iškišo galvas pro trobelės duris. Ir staiga...
-Dabar laikas sokti i sukurio viduri, - jau juokdamiesi sake nykstukai, tik vaikams tai visai nepasirode juokinga. Kad nebutu taip baisu, susikabino visi rankomis ir nere sukurin, kuris juos nese nese pro violetini tuneli vis gylyn, kol tunelis tapo skaisciai geltonas ir bumbtelejo visi zamen.
Och, o tai visai ne zeme pasirodo. Dabar jie visi isitaise ant pacios vaivorykstes vidurio. O dangus toks vaiskus, kad butu galima tik grozetis ir grozetis. Bet sikart jau nykstuku veiduose nerimo atsirado, mat joks debeselis nepraplaukia, kad galetu juos nuplukdyti tolyn.
sūkuriui artėjant vis arčiau, pradėjo matytis, ka jo viduryje kažkas yra. Vaikai sustingo iš baimės. Bet matėsi, kad nykštukai visai nebijo ir laukia sūkurio su plačiomis šypsenomis.
Visi apsidairė aplink. Šalia pelkės kur ne kur mėtėsi mėtėsi sausaininės lentos, lyg būtų kokio uraganinio vėjo išmėtytos kur pakliuvo.
,,Aš juk mėgstu valgyti kremą su sausainiais,- pagalvojo Tomas.- Ir labai dažnai prisismaigstau sausainių pilną kremo indelį , o jie nė nesugalvoja iš vietos pajudėti. Jeigu ir šitas kremas toks tirštas, bus puiku!"
Nieko nesakęs, Tomas atvilko vieną sausaininę lentą ir pabandė ant jos užlipti. Viskas buvo taip, kaip berniukas ir tikėjosi - lenta puikiai laikėsi ant kremo, tarsi nejusdama, kad laiko tokį nemenką svorį.
Nykštukai pritariamai linktelėjo galvomis ir kibo į darbą. Gana greitai atsirado ant kremo pelkės sausaininis takelis. Tik gaila, kad per trumpas, nes lentų pritrūko. Teko plėšti prilipusius sausainius ir dėlioti takelį toliau. Visi pamažu judėjo toliau.
Bet staiga kremas ėmė vis stipriau drebėti. Ir keleiviai pastebėjo, kad link jų juda kažkoks keistas sūkurys...
Praskridę lauką vaikai nutūpė riestainių giraitėje, bet vaikai jau žinojo, kad ragauti negalima, todėl keliavo toliau kol pasiekė kremo pelkę. Pabandė tiesti sparnus, ir suprato, kad jų nebeturi. -Ech, - prabilo Zozolis. sparnai ištirpo, naudotis jais galima trumpai, nespėjome įveikti pelkės. teks sugalvoti kitą būdą ją pereiti.
iš kažkur atsirado spinintis drugelis. Padavė vaikams atsigerti stebuklingo gėrimo ir pilvelio skausmas dingo. -Matot, sakiau kad bus blogai su jūsų ragavimais, -pabarė Gurgulis. Vaikai prižadėjo daugiau nieko neragauti ir visi sėkmingai ištiesė savo sparnus
bet nebūtų vaikai, jei neprisikimštų pilnos burnos salžiausių, skaniausių pabarstukų. Bevalgydamas Tomas pradėjo verkšlenti, kad jam skauda pilvuką, jis nebenori čia būti, nori pas mamą ir tėtį.
-Galima tik paragauti, -pasakė Lulupas. - nuo tokio saldumynų kiekio jums pradės skaudėti pilvukus- pridėjo Gurgulis.
Pagaliau mazieji keliauninkai pasieke braskiu uogienes ezera su vysniu kompoto krokliu. Kaip ir prie zele kalno, nykstukai neleido prisiliest - ezeras kaip mat prarytu i savo klampu raudona skysti, priversdamas saldziai uzmigti visus, kurie nors siek tiek prisiliestu.. Atsargiai su savo zefyriniais sparnais praskrido, kad ne laselis nespejo uztiksti ant sparnu galiuku, ir narsioji kompanija priejo ruda lauka, pilna paciu graziausiu pabarstuku.
-Gal bent situ galim paragaut? - apsilaizydami paklause vaikai.
Ir negana to, voras placiai sau sypsojos.
-Jo sypsena kaip Deivo is "Madagaskaro pingvinu", ane? - nejaukiai paklause draugo Lukas.
-Tikrai, pritare - Tomas, nelaukiam, - kol mus pagaus ir pavers kokiais raguotais padarais.
Vaikai ciupo lenktas kaip kaledines saldainiu lazdeles ir greit vora istume i drebanti kalna kaip zele tortas. Kadangi ten buvo taip silta, minksta ir saldu, voras iskart uzmigo.
-Matot, kodel neleidom prisiliest prie kalno, - suprunkste maziausias nykstukas, pamates sitrukusias vaiku sypsenas. lekiam, atrodo jau matau kazka raudonuojant, tikriausiai cia ir bus is zemelapio...
Milžiniškas voras
Išmokę valdyti sparnus, kompanija patraukė toliau. Bet.. ilgai ramiai jiems eiti nereikėjo. Prieš juos išygo..
_-Gerai, kad jau turit sparnus, ismokyt juos valdyti, - nutrauke tyla Lulupas, - o tai mes galim nespet jusu suciupt. Skraidyti visiskai nesunku ir vaizdziai plasnodamas rankomis, pamazu Lulupas ismoke vaikus.
OI, - reke Lukas, - mum reikia inkaru, vejas per stipriai mus nesa.
Bet nykstukai gudrus buvo, numane, kad vaikam visokiu neeliniu dalyku nutiks, tad nusilauze vienas ju lenkta leduko lazdele ir ramiai sutupde vaikus ant zemes.
Pakilo didelis vėjas ir vaikus pradėjo nešti į kitą pusę
Vaikai labai apsidžiaugė, kad jiems išdygo tokie stebuklingi sparnai ir dabar berniukai jautėsi lyg būtų superberniukais, juk tuoj kils aukštyn! Pradėjo mosuoti sparnais, vis stipriau ir stipriau ir kad šaus į viršų, vos spėjo atsisveikinti su draugiškaisiais nykštukais. Kalnas tik susiūbavo lyg tikras želė tortas... o berniukai jau sklendė aukštai danguje, tik staiga...
Nykštukai patarė vaikams prieš žygį atsigaivinti tyru šaltinio vandeniu. Berniukai gurkštelėjo vandens ir pradėjo jį godžiai ryti... pasirodo vanduo buvo stebuklingas... Tomui ir Lukui išaugo didžiuliai migdoliniai sparnai! Lengvučiai kaip saldžiausi zefyrai, bet dideli ir galingi, kad iškeltų aukštai...
Berniukai priėjo kalną, kuris buvo panašus į jų močiutės gaminamą žele tortą, tik šimtus tūkstančių kartų didesnis. Lukas tarė:- kaip mes jį pereisim, juk neįkopsim. Gal pabandom prasikasti tunelį? Nykšukai choru sušuko: neeeeeeee!!!!!