Tęsiame smagų konkursą, kuriame laviname savo kūrybines galias ir bandome laimėti LEGO®DUPLO® rinkinius!
Jums tereikia komentaruose pratęsti ankstesnę pasakos frazę ir rišliai kurti pasaką apie nuotykius keliaujant lėktuvu.
Konkursas "Pasek man pasaką apie..." vyks dar dvi savaites ir o vienai sudalyvavusiai likusiose bent trijose užduotyse įteiksime pagrindinį prizą -
Naują LEGO®DUPLO® rinkinį "Miškas: Parkas" (10584)
Šios savaitės tema - oro uostas, lėktuvai, kelionės šiais metaliniais paukščiais ir nauji nuotykiai.
Pirmoji frazė: ORO UOSTE VYKSTA DAUGYBĖ ĮDOMIŲ DALYKŲ...
Jūsų užduotis - kurti istoriją pagal vėliausiai komentaruose esančią frazę!
Šįkart laimėtoją rinksime loterijos būdu!
Savaitės nugalėtoją rinksime gegužės 5 dieną ir įteiksimeLEGO®DUPLO® rinkinį "Oro uostas" (10590)
NAUJASIS LEGO DUPLO KATALOGAS - SPAUSK IR PERŽIŪRĖK JĮ!
-"O ne!" - issigando vaikai, ka mum duoti uzkasti nykstukui. Tomas rado savo kuprinej obuoli, nykstukas papurte galva, Lukas susieskojo banana ir saulegrazu, bet irgi tokio paties atsako sulauke, tik Guoda kisenej rado mazyti mazyti saldaini, kuri ji buvo pasislepus kisenelej, kad kai bus labai liudna, suvalgys ji ir pralinksmes. Taip ir gavos, saldainis labai pralinksmino mazaji nykstuka, kurio iskart suspindejo akytes dar nespejusios i rankas paimti ir islupti, bet jau jaute, koks skaniai saldus laukia gardesis.
Kad daugiau taip nenutiktu, vaikai nusprende apsirupinti saldumynais, kol sugalvos, kaip issiusti nykstuka i jo sali. Taigi pasidalino i dvi grupeles: Lukas su Tomu aprodys papludimi nykstukui, o mergaites leks ieskot saldumynu, kuriem nupirkti, deja, visai neturejo nei vieno pinigelio...
Visi daiktai kuprinėje buvo lyg šokoladu išteplioti, o smarkiai nuvargęs nykštukėlis gulėjo nejudėdamas vidinėje kuprinės kišenėlėje...
- Aš siaubiiingai aaalkanas... Visą kuprinę apžiūrėjau - nieko valgomo nėr. Ir man baiiisiai kaaaršta, jau net rodos, kad tuoj ištiiirpsiu...- silpnu balseliu išlemeno pavargėlis.
Vaikai nulėkė iki vandenyno, rado nuošalesnę vietelę, kur nesimatė pašalinių žmonių ir atidarę kuprinę nustebo..
-"Kur taip ilgai buvai?"- paklausė Lukas. -"Tam jūsų nykštukui tiek klausimų, kad tik spėk atsakinėti,- atsakė Agnė. -"Gerai, jau gerai, paskui pasikalbėsime, lekiam apsižvalgysime po salą ir nykštukas matau jau nekantrauja",- pamatęs judančią kuprinę nusijuokė Tomas.
Agnė kantriai atsakinėjo į visus Zozolio klausimus. Susidėjusi daiktus ir persirengusi, mergaitė čiupo kuprinę ir išdūmė į lauką, kur jau laukė jos naujieji draugai.
Autobusui sustojus linksmybes dar negalejo testis, teko keliauti su tevais isikurti, tad Tomas su Guoda, kaip ir Lukas su Agne patrauke i savo kambarius.
-"Susitiksim apapcioj, kai tik istruksim, ane?" - suktelejo jiem Lukas.
O stai Agnei nuobodziaut neteko, kol susidejo savo daiktus is lagaminu i spinta, nykstukui tiek klausimu iskilo, kad ji vos spejo atsakineti: kas yra lektuvas? Ka su juo galima veikti? Ar jis nors siek tiek valgomas? Ar gali nutupti ant vaivorykstes? O ar apskritai buna cia vaivoryksciu? Kodel islipus reikejo taip ilgai sedeti didelej salej?...
Agne issitrauke didziuli pliusini meskina is kuprines, -"jei isimsime vata, trumpam galesi pasislepti jame" ir vaikai staigiai puole darbuotis. Vata susidejo Guoda i savo tasyte, kad paskui Agne galetu vel turet savo meskiuka Lepeckiuka toki, koks buvo, o dabar Zozolis saugiai ikurdintas zaisle ramiai praejo pro apsauga Agnes rankose.
Vaiku kelione nesibaige, uz aerouosto lauke autobusas, kuris turejo juos visus nuvezti i viesbuti, tad vaikam rodes, kad si kelione niekad nesibaigs, o ir Zozoliui nuobodu tunot meskiuke.
Niekas nesuprato, kas nutiko. Tačiau netrukus visi pastebėjo, kad policija tikrina kiekvieną išeinantįjį pro vartus.
- "O siaube, jei patikrins mano kuprinę, suras nykštuką. Ką daryti?"- galvojo Guoda.
Lėktuvui saugiai nusileidus Ispanijoj, naujoji draugų ketveriukė su tėvais bei nykštuku kuprinėje atsidūrė žmonių knibždėlyne, kurie tik ir žvalgėsi, kur gi tas išėjimas iš svečios šalies oro uosto. Negana to, prie išėjimo vartų kilo kažkoks sąmyšis...
-"Hmmm..Reikia sugalvoti, kur mes jį paslėpsime."-prabilo Agnė. -"Jis gali pasislėpti mano kuprinėje, kaip ir iki šiol"-tarė Tomas.
Staiga vaikai išgirdo, kad juos šaukia tėveliai. -"Šok Zozoli į kuprinę" - riktelėjo Guoda ir pasičiupę kuprinę su jame tyliai sėdinčiu nykštuku nuskuodė pas jų laukiančius tėvelius.
-"Kaip tu čia patekai?"- pirmas prabilo Lukas. Nykštukas pasikasė pakaušį, nudelbė akis, apvalūs žandukai raustelėjo. -"Norėjau pamatyti jūsų pasaulį. Visą gyvenimą gyvenu savo debesų kaimelyje, nebuvau niekur iš jo išvykęs". Mergaitės vis dar negalėdamos patikėti ką mato vienbalsiu tarė "-jūs pažįstate šitą gyvį? Iš kur jūs jį gavote?" Tomui nieko kito neliko kaip tik papasakoti apie nuotykius, nutikusius pakeliui į šią salą, apie tai kaip jiems pabelbėjo gerieji nykštukai.
Staiga pralinksmėjęs, Tomas šoktelėjo aukštyn, griebė savo kuprinę nuo bagažo lentynos.
- Turbūt čia įsidėjau ir pamiršau... - džiūgavo, bandydamas nutempti kuprinę už petnešos žemyn.
Bet, kuprinei krentant tiesiai į rankas, kartu pliumptelėjo tikrai ne koks saldaininis rutuliukas, o kažkoks keistai įdomus šokoladinės spalvos barzdotas žmogiukas...
-Kas čia dabar? - visų keturių akys susmigo į susigūžusį mažą žmogelį...
Taip vaikams bedžiūgaujant, Tomas staiga ėmė kuistis po kelnių kišenes, žvalgytis po sėdynėmis ir visur kitur, kur tik galėjo jo akys pasiekti...
-Kas nutiko? - susidomėjo Lukas.
- Nerandu... kur jis.... - vos girdimai išlemeno berniukas.
-Kas jis? Ko nerandi? Kad nieko neturėjai, - stebėjosi Lukas draugo elgesiu.
- Turėėėjau,- beveik ašarodamas pasiguodė Tomas.- Turėjau mažą saldaininį rutuliuką . Jis toks gražus buvo, tiek spalvų jame tilpo...tai vienintelis prisiminimas iš Saldumynų šalies... ir dar, man rodos, jis nešė man laimę...
Neseniai susipažinę ir tapę gerais draugais, Tomas su Luku apsidžiaugė, -"valio! mūsų laukia puiki savaitė, tai bent pašėlsime!" Tomo sesuo Guoda taip pat jau spėjo susirasti draugę- padūkėlę Agnę. Mergaitės jau planavo ką veiks įsikūrusios šioje saloje.
Netrukus pilotas pranešė, kad jau matosi Ispanijos sala, jų kelionės tikslas.
Lėktuvas įsibėgėjo ir ramiai pradėjo kilti. keleiviai pro langus stebėjo kaip jie tolsta nuo tokios nuostabios, stebuklingos šalies, o Tomas su Luku savo sapnuose regėjo nykštukus, kalnus ir laukus..
netrukus lakunai pranese, kad lektuvas jau paruostas skrydziui, ir visi keleiviai suskubo grizti i savo vietas. Kas isitaise ramiai pasnuduriuoti, kass isijunge filmus ar filmukus, kas issitrauke knyga paskaityt, o Lukas su Tomu isede i savo vietas ta pacia sekunde kietai imigo, pavarge po sitokios savo ilgos keliones.
Kad ir su viena ranka besilaikydamas, Lukas sekmingai nusileido. Breniukai net atsiduso po tokios akimirkos, nes juk ne kasdien tenka is taip aukstai keltis. Nusileido ir nykstukai, tad visi iskeliavo toliau, kol tolumoje pradejo kazkas baltuoti.
-Pagaliau, -atsiduso vaikai. Padekojo nykstukam uz ju geruma ir pasileido lekti link lektuvo. Pasirodo, kol berniukai patyre saldziai stebuklingus nuotykius, laikas ten neegzistavo, tad tevai net nespejo ju pasigesti ir pries akis isvydo, rodos, jau taip seniai matyta vaizda: lakunai apziurineja lektuva, kad greitu metu galetu vel pakilti, dauguma keleiviu ramiai sau sugule ant zolytes megaujasi graziom pievu gelem, o mazuju isdykeliu tevai megina sugaudyt savo nenuoramas.
Kai Tomas nulipo,virvelė susisuko ir pakilo iki Luko. Lukas matęs, kad nieko blogo nenutiko Tomui, įsikibo rankomis už virvės ir pasileido žemyn, bet staiga jam kažkas pakuteno kojytę ir Lukas paleido vieną ranką...
...ir žengtelėjęs čiupo už virvelės, virvelė ilgėjo ilgėjo, kol jis pasiekė žemę.