Šiandien diena prasidėjo neįprastai, nes viską teko daryti atvirkščiai - pirmiausia išeiti iš namų vos iššokus iš lovos, o jau tik paskui grįžti namo ir išsivalyti dantis, papusryčiauti, išgerti rytinę kavą… Kas gi čia per diena, sakysite. Trimetė Žemyna dar skundėsi “aš neišsimiegojau”, nes gi keltis reikėjo net penktą ryto. Ogi šiandien Florijono diena - ugniagesių šventė.
“Pažadinkime Vilnių” - nusišypso vairuotojas Dainius ir užveda ugniagesių mašiną su keltuvu. Užkaukia sirenos ir gaisrinių kolona pajuda Vilniaus gatvėmis. Mes sėdime trise su Rikamnte ir Žemyna ant vienos sėdynės, bet kaip smagu - juk taip aukštai, pačiame priekyje tikroje ugniagesių mašinoje! Ir dar keliaujame su švyturėliais, o Vilniaus gatvės kaip ant delno!
Įdomu stebėti susirūpinusius darban keliaujančių vilniečių žvilgsnius, iš kelio besitraukiančius kitus automobilius. Juk mažai kas žino, kad šiandien ugniagesiai mini Florijono, krikščionių šventojo, kuris laikomas ugniagesių globėju, saugančiu nuo gaisrų, dieną. Visiems atrodo, kad kažkur Vilniuje didžiulis gaisras, juk tiek daug gaisrinių su švyturėliais važiuoja, o dar ir policija priešakyje.
“Pravažiavo per raudoną!” - nustebusi komentuoja Žemyna. Juk jau žino, kad reikia sustoti, jei šviesoforas rodo raudoną šviesą. Bet čia gaisrinė, skubame į gaisrą, tad važiuoti galima ir per raudoną, o visi kiti traukiasi iš kelio.
Tik gaisrinėms važiuojant Gedimino prospektu žmonių žvilgsniai pasikeičia - vairuotojai sveikindami mirksi šviesomis, žmonės šypsosi ir moja rankomis - visi jau pradeda suprasti, kad ne nelaimė, o šventė mus ištiko ankstyvą rytą.
O mes su vaikais dėkojame ugniagesiams už nuotykį ir galimybę pasivažinėti tikra gaisrine. Linkime jiems sėkmingų metų ir esame be galo dėkingi už pasiaukojimo ir pavojų kupiną darbą. Juk kažkam jie suteikia išgelbėjimo viltį.
