TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Rugsėjo pirmosios šventę prisiminus

Kiekviena rugsėjo pirmoji mums brangi. Ji atneša džiaugsmo, pasididžiavimo, liūdesio.
Kaskart galvoje sukasi skaičiukai: kiek rugsėjų mūsų namuose jau atšvęsta, kiek jų dar bus švenčiama.
O tas laiko ratas vis sukasi...Vienas mokinukas jau paliko mokyklinį suolą. Kitas persirito į antrą mokyklinių metų pusę.
Airidas šiemet keliauja į septintą klasę. Jau didelis, jau savarankiškas, bet jam vis dar reikia dėmesio, meilės, rūpesčio.
Ir lygiai taip pat reikia šventinės nuotaikos tokią šventišką dieną.
Šventinė nuotaika mūsų namuose kuriama metai iš metų. Tai jau šeimos tradicija, ji tęsis tol, kol namuose bus mokinukų.
Nebūna jokios prabangos, tiesiog kuklios dovanėlės ir dekoracijos susijusios su mokslo ir žinių diena.
Gėlės.
Tradicija, ne tik nešamos į mokyklą, bet puošiančios ir namus.
Šiemet tai astrai. Tai mano vaikystės gėlės, kurias mes nešdavom mokytojoms.
O mūsų vaikų gėlės yra kardeliai. Ir tradicinė mokinuko nuotrauka su kardeliu.

Dovanėlės. Kuklios, bet tokios, kurios sukeltų šypseną veide.
Mokinukui - mokyklinės kojinės, gal pravers kaip “špargalkės”. Studentui - atspindinčios draugystę.
Šventinės puokštės ir simboliniai puodeliai.
Minčių apie mokslą takelis.
Ir aiku laiškai mūsų brangiausiems su palinkėjimais, lūkesčiais ir padėkojimais, taip pat kišenpinigių avansu.
Šiemet magiškas skaičius - septyni.



Oras tą dieną mūsų mieste buvo šiek tiek gadinantis šventinę nuotaiką ir griaunantis planus.
Ir vietoj planuoto apsilankymo Taurų pramogų parko (Tauragėje), teko sugalvoti ką nors tokio, ką galėtume nuveikti kartu ir įdomiai.
Susiorganizavom  filmų žiūrėjimo vakarą namuose. 

Na ir tradiciškai dieną užbaigėme dangaus žibinto paleidimu. Žiūrėdami į šią žybsinčią ugnelę aukštai danguje mes tikime, kad mokslo metai bus sėkmingi, kad pavyks nugalėti iškilusius sunkumus, kad mokslo šaknys nebus karčios. Kad jas krimsti nepritrūks  noro ir atkaklumo.