Sveikos,
Poilsis - žmogaus dvasinių ir fizinių jėgų atgavimo procesas. Tai tiesiog sausas apibrėžimas.
Mes turbūt kiekviena turim savo poilsio receptą. Aišku, auginant mažus vaikus tas poilsis trunka, ko gero, labai trumpai.
Bet jis būtinas. Ilsėtis galima įvairiai: vieniems užtenka geros knygos ar pusvalandžio miego ir jau jaučiasi kaip naujai gimę ,o kitiems, kad pailsėtų, būtina pakeisti aplinką.
Man dažniausiai užtenka kokio žurnalo, knygos, puodelio kavos ir kelių minučių ramybės, kol mažoji miega. O būna dienų, kai norisi taip vadinamo aktyvaus poilsio, tam puikiai tinka išvyka į kaimą pas tėvus ar į mišką. Labai patinka tiesiog pasivaikščioti miške.
O koks jums poilsis geriausias?
žinok ne visada, pati su dabartiniu savo vyru susipažinau, vos išsiskyrus su mergaitės tėvu, du metus bendravom sms, skambučiais, internetu, nors atstumas palyginus mažas buvo, bet nesusitikdavom, buvom kaip padrūškės, bet atėjo toks laikas kai pasiūliau susitikti, bet ne kaip vaikinui su mergina, o kaip draugeliams, va ir dabar mūsų susitikimas jau treti metai santuokoje 😉
zinau, kad taip buna, todel nededu jokiu vilciu i bendra ateiti ar kazka panasaus. tiesiog megaujuosi kiekviena akimirka, lyg ji butu paskutine 😀
butent. nezinau kas cia is virsaus musu pasigailejo ar kaip, bet suvede du besikankinacius zmones, kurie vienas kito sakinius pabaigia, toks jausmas, kad as ta zmogu pazystu n metu. zinoma, gal viskas ir greitai, bet nutarem neskubeti, nes reikia savo galveles islaikyti blaiviai mastancias. tiesiog su juo jauciuosi kitaip. net pacioj pradzioj kai susipazinom su vyru, tokio jausmo nebuvo. Gal tai bus tik trumpalaikis rimanas, o gal kazkas daugiau. kol kas galiu pasakyti esu laiminga, kad skiriuosi 😃 ot pavariau
bet dazniausiai,nauji santykiai, iskart po issiskyrimo ,nutruksta..jei tai tikrai tas zmogus,sekmiuko tau.
ateis..zinai,tada ir palengveja.
rimtai? taip greitai.. kartais pagalvoji, kad gal kaip tik taip ir turėjo viskas vykti, viskas būtent šiuo metu, jei būtum anksčiau metus, gal šio žmogaus nebūtum sutikus 😉
as dar toj stadijoj, kai negaliu atleisti uz suesta mano sveikata ir nervus, bet tiokiu, kad ateis tas laikas 😉
jei atvirai baigiu nusigrauzti visus pirstus, kad kai jis mane su menesio kudikiu ant ranku pasiunte nx..... as jam atleidau. reikejo spirt ji su visais jo principais lauk. o db va sutikau toki pati zmogu kaip as. susitinkam, pasivaikstom, atsigeriam kavos. palaikom vienas kita......
na tada taip, jau senyvai moteriai sunku tada, nors visada stebiuosi matydama vieną kokios 80 metų vos vos judančią ir dar su mažiuku 🤓|
grauztis negalima..reikia tik i ateiti ziureti,o praeiti palikti.geriausiai kai atleidi ir paleidi.
nesigrauži, kad tai reikėjo padaryt daug anksčiau?
mano mociute. jai 75
dabar ir as nebeisgaleciau,bet tuomet galejom..as irgi viena jau 4metai gyvenu.
puikiai. esu laiminga, megaujuosi gyvenimu ir noriu kuo greiciau uzbaigti tai ka pradejom, kad buciau laisva moteris 😀
tavo močiutė, ar mergaitės?
as uz minimuma dirbu, neisgaliu samdyti aukles, tai gelbeja mociute, bet jai per sunku. ☹
o geras 😉 ledai pajudėję vadinasi 😉 ir kaip jums vienoms sekasi?
darzelyje visada taip..mano vaikiukas irgi iki darziuko sveikas buvo..paskui be aukles neissiversdavau.
na šiuo metu reikia laukti tik šalnų, kad prislopintų visokius virusus, tada gal greičiau sveiks vaikučiai, nes vienas pasveiksta, o kitas gal visas ir sergantis į darželį eina..
nu bet atrodo ir stiprinam ta imuniteta. niekad tiek nesirgdavo ☹ pati gydytoja stebisi. mes gyvenam vienos jau 2 menesiai ir su vyru skiriames. jis pas mama savo gyvena ir pasake, kad biliotenio neims