Mokėti skaičiuoti ir mokėti skaičiuoti pinigus, mano nuomone, du skirtingi dalykai! Aš save vis su šypsena atsimenu, kai mama duodavo pinigų, kad nupirkčiau duonos. Duodavo lygiai lygiai, be jokios grąžos. Nuvažiuoju į mūsų kaimo parduotuvę, dažniausiai stoviu ilgoje eilėje (čia tie seni laikai, jai tik atgavus nepriklausomybę visko dar buvo deficitas!) ir kai jau ateina metas duoti pinigus ir pasiimti duoną, aš suskaičiuoju ir suprantu, kad pinigų neužtenka! Vienas popierinis pinigas ir kelios metalinės monetos, man atrodo, kad gerokai per mažai, tad duonai neužtenks. Grįžtu namo be duonos, aišku, klausau aiškinimo, kad čia tiek ir reikia tų pinigų. Ir vėl važiuoju pirkti duonos! Laimė, jei dar jos būna likusios.
Visgi pinigai turi vertę, t.y. nebūtinai mažiausias skaičius yra ir mažiausiai vertas! Gi 1€ vertingesnis už 50 euro centų! Bet šito dar reikia išmokti!
Mano sūnui jau 8 metai. Skaičius pažįsta puikiai (kai buvo 5 m. jau mokėjo skaičius ir kartą seneliai paklausė, iki kiek mokąs suskaičiuoti! Superinis klausimas, žmogui, pažįstančiam skaičius!! Įdomu, iki kiek jūs mokate skaičiuoti? Tad sūnus ir pradėjo skaičiuoti. Senelių dėmesys ėmė ir nukrypo kažkur ties 67! O jis dar nesuskaičiavo iki kiek moka!), skaičiuoti moka, o taupyti pinigus jau moka.
Iš pradžių davėme kas savaitę po 3€ - pusę tiek, kiek jam metų. Nesisekė mokyti pinigų vertės. Sūnus niekur neišlaidavo, netgi priešingai, visai nieko nepirko- taupė. Tada nutarėm neduoti pinigų. Bet apie tai, kiek kas kainuoja vis kalbėdavome. Dabar sūnus jau supranta pinigų vertę ir turi svajonių, kur galima pinigus išleisti! Kol kas tai tik Lego, nors jau ne su visais turimais Lego spėja žaisti. Didžiausias ir brangiausias buvo Lego robotas- kainavo 117€! Dalį pinigų susitaupė pats, dalį gavo dovanų per savo gimtadienį.
Pagrindinis taupymo šaltinis- seneliai, įvairūs darbai namie (automobilio salono siurbimas, plovimas), plaukų kirpimas. Nustebote? Tai žinokite, kad tai irgi įdomus būdas skatinti vaiko smegenis veikti! Šiaip ar taip kirpti plaukus vestume į kirpyklą ir mokėtume kirpėjai, bet kartą pasiūliau išbandyti suaugusiųjų kirpyklą ir namų kirpimą. Sūnui tiko! Man irgi (nereikia niekur vežti, tartis laiko po pamokų ar pan., brangiai mokėti). Tad kirptis užtenka kartą per ketvirtį, vaikų kirpykloje mokėtume 14 €, suaugusiųjų- 8 €, namuose (man už kirpimą)- 4 €. Ir štai puikus būdas mokyti, kad viskas turi savo vertę!
Dabar galvoju reikia taip daryti su rūbais- mat ne visi mano pirkti būna dėvimi. Paskaičiuosiu, kiek per metus rūbams išleidžiame pinigų ir padalinsiu į kelias dalis. Tada sutarsim , kada važiuosime apsipirkti, ką pirksime, kiek tam išleisime pinigų. Bent jau bus ramu- ką nusipirks, tą ir turės dėvėti. Ir žinos, kiek kas kainuoja!
Visai įdomu mokyti(s) finansinio raštingumo!
O nuotraukose sūnaus ir tėčio visą pusdienį gaminta taupyklė, kuri rūšiuoja pinigus! Kaip ją pasigaminti pamatėme per LRT Pamokėlių laidą, Pauliaus dirbtuvėse. Tikrai šauni idėja.
Dar turime stiklainį, į kurį sūnus atideda 10 procentų nuo visų tą kartą gautų pinigų- čia labai labai didelei svajonei. Dar nesugalvojo kam. Tiesiog ateičiai.
