Merkinės dvaras arba Paulavos respublika

Merkinės dvaras arba Paulavos respublika

08. Aug 22:31 Mamatest Mamatest

VASAROS GIDAS 2019

Kai kalbame apie dvarus įsivaizduojame pirmiausia puošnų, prabangų pastatą su jame gyvenusiais ponais ir poniom, na dar gal tam tikro dydžio ūkį - žemes, juose dirbančius valstiečius, ūkinius pastatus.
Bet ar teko girdėti, kad dvaras taptų valstybe? Visai nedidele, vos 3 kvadratinių kilometrų ploto, turinčia apie 1000 gyventojų, bet turinčia savo statutą, kariuomenę, herbą, vėliavą ir netgi pinigus, kurie tais senais laikais buvo labai retas ir vertinamas užsienio kolekcionierių grobis.
Ir taip iš tiesų buvo. Egzistavo valstybė valstybėje - Paulavos respulbika, kurią priapažino net tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Galbūt, jei valstybė būtų įsteigta šiek tiek kitu - palankesniu jai metu, šiandien Lietuvoje turėtume savo Monaką ar Lichtenšteiną?
Deja, valstybė gyvavo tik 26-erius metus (1769-1795).
Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, nuo žemės paviršiaus buvo nušluota ir Paulavos respublika. Tiesa, dvaras gyvavo iki pat XX amžiaus vidurio, tik karo metais sudegė, kaip įtariama, nuo ten įsikūrusių vienuolių paliktos degančios žvakės. Tačiau valstybė buvo sunaikinta, vėliau okupuota Rusijos.
Jos įkūrėjas Povilas Ksaveras Bžostovskis buvo priverstas išvykti ir iškeitė savo valdas į dvarelį Saksonijoje, vėliau persikėlė į Italiją, o naujieji šeimininkai nenorėjo tęsti jo pradėtų darbų, gražino valstiečiams lažą, nusavino jų žemes.
Tačiau kol valstybė gyvavo - ji klestėjo. Bžostovskis leido valstiečiams išsipirkti sau žemes, suteikė jiems asmens laisvę. Kaimiečiai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti, įvairių amatų, o taip pat šokti, jiems buvo įsteigta mokykla. Bžostovkis stengėsi savo pavaldiniams versti knygas, statė pjeses, vyko aktyvus kultūrinis bei politinis gyvenimas.
Tvarkingi ir apsišvietę valstiečiai noriai ėjoį darbą, iš jų gretų buvo sudaryta ir kariuomenė, atrinkti atstovai į teismą, paskirgi miško ir ūkio darbų prižiūrėtojai. Respulbika suklestėjo, buvo kalbama, kad joje nebuvo korupcijos.
Kas 4 metai dvarininkas šaukdavo visuotinį gyventojų susirinkimą, kuriame patikrindavo gimimų ir mirimų duomenis, pasikalbėdavo su valstiečiais, suruošdavo jiems vaišes su šokiais.

Taip dvaras atrodė iki pavirstant griuvėsiais.


Sunkiai įsivaiduojamas dalykas!
Šiandien mus pasitinka tik tylūs didingi griuvėsiai. Teritorija yra sutvarkyta ir prižiūrima, didelėje laukymėje stūkso buvusių rūmų, arklidžių sienų fragmentai. Nutiesti takai, pastatytas paminklinis akmuo Paulavos respublikai atminti, įrengtos informacinės lentos, kuriose galima pasiskaityti, kokius laikus mena šios vietos. Ir visa tai vos keliasdešimt kilometrų nuo sostinės, Šalčininkų rajone, šalia Merkio upės
(Tarp Jašiūnų ir Turgelių miestelių, vietos koordinatės N 54°27′22″ E 25°28′30″). Objekto lankymas nemokamas.

(P.S. po griuvėsius laipioti draudžiama, bet kadangi mano ponulis ten nuskrido kaip kulka nesiklausydamas, ką sakau, o aš iš paskos, kad nenusisuktų sprandelio, tai jau sakau, imam padarom nuotrauką, kad vis tiek užlipom. Nekartokit )