Mamoraštis (1 dalis)

Mamoraštis (1 dalis)

07. Jan 09:53 Raudona braškė Raudona braškė

Sausio 1-oji

Naujųjų sutikimui morališkai nusiteikinėta savaitę. Nepadėjo.
Naujųjų sutikimas buvo 90 proc. panašus į tą, kurį propaguodavo mano seneliai (filmas, 12 patiekalų vakarienė kaip per Kūčias ir fejerverkų stebėjimas anapus lango). Streso lygis, kad imus šaudyti fejerverkams nenubustų ilgai migdytas kūdikis irgi prilygo kažkur 90 procentų. Taip pat, pasirodo, kad naujametinės pagirios gali aplankyti ir negeriančius.
Iškilmingai sulaukus naujametinių fejerverkų ir juos išstebėjus nuotoliniu būdu, pamosikavus 6 šaltųjų ugnelių lazdelėm pro atvirą langą ir saldžiai užsnūdus 1 valandą, vėl įsijungti teko 2 val. Dukrytė saldžiai pramiegojus visą fejerverkų karą lauke ir tik mamai padėjus galvą ant pagalvės...išalko. Ak, koks geras išradimas tos virtuvinės spintelės ir kaip minkšta ant jų padėjus naujametinę galvą prisnūsti, kol šyla dukters naktipiešiai.
2.30 val. ir palaimingas šuolis atgal į dar šiltus patalus.
4 val. praplėšus kas antrą blakstieną vėl ramstau spinteles. Vandens į buteliuką įpilti pavyksta iš trečio karto. Ant spintelių potvynis, bet 4.30 val. aš ir vėl neriu į šiltus patalus. Ir tadaaaa...naujametiškai užknarkia šalia ramiausiai snaudžiantis tėtis. Jo dėka, dar 30 minučių žaidžiam žaidimą "pabėgęs čiulptukas".
6 val. game on. Nauji metai, nauja diena. Chebra kylam. Rimtaaai???Keliai, alkūnės tėčiui į nugarą ir dar pora valandų palaimos mano, kol nemiegalė bendrauja kitam kambary.
Nubudusi svarstau, ar yra kūdikių garantinio taisymo centras, nes man garantuotai davė brokuotą: be miego funkcijos ir su padidintu sensorium į mamos miegą.
Žodžiu, valiooo Naujieji metai sutikti ir naktis išgyventa.

Sausio 2-oji

Šios ir vakarykštės nakties miego trūkumas pasireiškė su komplikacijomis. Kojos pinas, akys merkias. Keliaujam į lauką bent galvą pravėdinti.
Paminėsiu ir tai, kad kaskart rengiantis dukra grąsina rimtai 'išnešt' namų langus su visais rėmais savo klyksmu. Bet man tai ką, aš nemiegojus pusiau nematau, iš dalies ir negirdžiu. Kūdikis įpakuojas į 2 dydžiais didesnį kombinezoną (nes tik jame vežiojama neklykia). Einam. Iš 5 aukšto sėkmingai nužirgliota. Check. Viena ranka durys atrakintos ir užrakintos. Check. Vežimėlis iš rūsio išsistumtas. Check. Susiraukęs kūdikis į vežimėlį įmontuotas. Chech. Kūdikis vienplaukis, be kepurės vidury žiemos irgi CHECK. Jėga. Tuomet viskas kas CHECK seka iš naujo, tik atbuline tvarka. Į 5 aukštą su kūdikiu be kepurės užlapnota. Viskas nusirengta. Velniai nematė to pasivaikščiojimo. Rytoj.

Sausio 3-ioji

Chalatų diena. Nusiprausti atsiminiau per pietus, susišukuoti - vakare. Tikri kiaulės metai, ką? :D

Sausio 4-oji

Visi namie, visų daroma betvarkė irgi namie. Diena praeina valgydinant, migdant ir klampojant per lego ir dėlionių jūrą. Už lango puikus žieminis lietus ir uraganinis vėjas. Sūnus ilgesingai pro langą dairos tos žadamos stichinės pūgos, nes pernai pirktos rogutės ima rūdyti.
Pradedam pratintis prie minties, kad neužilgo teks nupuošti Kalėdinę eglutę. Pusę dienos tenka atsakinėti į klausimą, o tai kada vėl Kalėdos ir kada dabar ateis Velykų Boba. Žodžiu, mamukai, laikyk taip ir toliau. Viena šventė praėjo, ruošies kitai.

Sausio 5-oji

Ar žinojote, kad kūdikiai praranda visus savo gebėjimus kai į juos nukreipiamas fotoaparto objektyvas?
Kas mėnesį darau dukros nuotrauką. Kadangi neužilgo 5 mėnuo ir mini gimtadienis, tad šiandien vykdoma misija "fotikas". Šiaip netaip panelė įmontuojama į žvilgančią suknelę, ant galvos užmontuojama karūna iiiiiir stebuklų stebuklas...akimirksniu dingsta jėgos ir sugebėjimas laikyti galvą ir ją kelti. Jau sėstis mėginantis ir ant pilvo savarankiškai truputį migruojantis kūdikis praranda sugebėjimą kelti galvą. Rimtai??? Broliui trypiant ir barškinant visais įmanomais įrankiais, kaip gyvam orkestrui, šiaip netaip pavyksta padaryti 65 nuotraukas. Iš jų panaudojamos 3. Misija įvykdyta. Mama lenda po dušu, nes jaučiuos ir atrodau lyg maratoną nubėgus. Tokie va gražiai besišypsančių nuotraukose kūdikių fotografavimo užkulisiai.

Sausio 6-oji

5.30 val. paimk mane MAMA ant rankų.
Auksinė taisyklė - kuo vėliau kūdikį migdai, tuo anksčiau jis keliasi. Trys kavos puodai man, butelis šilto pieno jai,  pusantros valandos intensyvaus bendravimo  ir damai ima merktis akys. Pasistrykčiodama nešu į lovelę ir skaičiuoju kiek dar minučių galėsiu pasnausti.
Paguldau į lovelę - klyksmas. Pakeliu - ramu, bet akys merkiasi. Vėl guldau - klyksmas. Vėl pakeliu - tyla. Dėl viso pikto net ranka patikrinu ar kas vinių į lovą nepripylė. Slenkam abi atgal. Po kelių minučių bendravimo ir mano skundų, kad norėčiau pamiegot, kaikam akys užsimerkia tik supant gultuką. Taigi, įmituojant verpimo ratelio pedalo minimo judesį gaunu laisvą pusvalanduką priverstinio knygos skaitymo. Šššš princesė miega.







floryte floryte 09. Jan 00:15

Kokia ten situacija komplikuota pas jus bebūtų, bet perskaitęs Mamoraštį, nusišypsai! Yra toje rutinoje savotiško žavesio ir džiaugsmo! Ir mamos optimizmas - 👍😉

Raudona braškė Raudona braškė 08. Jan 13:41

Pirmasis irgi vyturys būdavo, bet ne taip stipriai 😃 Aišku, dar šventės savo 'pridėjo' tai tas miegas toks buvęs nebuvęs. Bent jau aš jo nepamenu 😃 Kad tik tokios bėdos būtų. Nuotykiai tęsiasi

jaldija jaldija 07. Jan 22:52

Skaitant atrodo labai ne kaip. Bet taip su juoko gaidele rašot. Stiprybės, kantrybės 🌷🌷🌷 vaikai auga ir sunkumai atsiranda kitokie :-)
Bet jei pasikuitus prisiminimuose, būdavo panašių situacijų. Ir po tiek metų jos kažkaip daug lengviau ir paprasčiau atrodo.