Justinas Marcinkevičius
,,Lietus''
Plonyčiais lietaus spinduliais
į žemę dangus nusileido
ir garsiai čiurlena grioviais
per didelį žemės veidą.
Apsvaigsta palaima laukai,
ir, lyg angelai atplasnoję,
teškenąs po dangų vaikai,
kelnes pasiraitoję.
Oras nuostabus, pilna balų, tešlų, Benas ir Danielis nuostabiai leidžią laiką, nevaržomai ir laisvai. Tai nuostabūs vaikystės prisiminimai.
Simonadub
raganeleskisenele
floryte
jaldija