Įspūdžiai apie K.R. Lewis knygą „Geros žinios apie blogą elgesį"

Kadangi mačiau, jog mamų grupėse daug kas ieško paskaityti šios knygos, nutariau trumpai pasidalinti savo įspūdžiais. Knyga lengvai skaitosi, įdomi, su keliais pavyzdžiais. Pati autorė knygą skirsto į 3 dalis (problema, sprendimas, įtvirtinimas). Esu skaičiusi tikrai daug knygų apie auklėjimą, todėl nepasakyčiau, kad man aktualus pats problemos klausimas, tarkim tyrimus apie ekranų žalą ar neišsimiegojimo poveikį esu skaičius jau kokioje 15 knygų, tad priežastys, vaikų neklausymo problemos mastas nėra labai nauji dalykai. Daug įdomiau yra sprendimai. Patarimų knygoje gana daug, sunku išskirti esminius, vienas jų skamba taip - liaukitės kovoti dėl galios. Kaip tai atrodo:

ir ką daryti

Čia tik vienas iš patarimų. Beje, gana dažnas, tikrai esu jį sutikusį ne vienoje knygoje, o bet tačiau - labai dažnai matau, kad gyvenime būtent tas ir vyksta: tėvai ir vaikai įsivelia į kovą dėl valdžios.

Labai dažnai sutinkame patarimą pasikalbėti su vaikais apie jų elgesį, tačiau knygoje rašoma (ir greičiausiai tiesa)

Taigi.. kalbėjimas neefektyvus, bausmių ir skatinimų sistema gali iššaukti priešingą efektą (apie tai rašoma knygoje, tačiau pabrėžiama, kad rezultatai gali būti ir geri, šiuo atveju kontekstas svarbiau už priemonę).  Tai ką tada daryti? Kaip nustatyti ribas ir netapti bambančia ir amžinai pamokslaujančia? Kaip pasiekti, kad vaikai atliktų savo pareigas neįsiveliant į kovą dėl valdžios? Tai va, jei jus jaudina atsakymai į šiuos klausimus, turbūt verta knygą paskaityti. Beje, rekomenduočiau ir švietimo srities darbuotojams - knygoje aprašytas tikrai įdomus PAX metodas, man patiko.

Keli svarbiausi patarimai, turbūt būtų tokie. Atminkite, kad vaikus reikia skatinti, pastebėti tinkamą elgesį ir tikslingai pagirti. Nustatyti taisykles ir pačiam jų laikytis. Aptarti taisykles, poelgius ir pasekmes iš anksto. Palaikyti vaikus bei pasitikėti jais ir suteikti pakankamai erdvės jų savarankiškumui ugdytis. Neklijuoti etikečių. Susikurkite jus ir jūsų auklėjimo būdus palaikančią aplinką. Jei galite nieko nesakyti, geriausia nieko nesakyti. Jei negalite, išeikite iš kambario. Reaguokite sąmoningai ir su konkrečia intencija, o ne automatiškai.

Svarbu atsiminti, kad blogas vaikų elgesys ne diagnozė, o tiesiog augimo dalis. Elkitės ramiai.