Dviejų Linų gimtadieniai

Pirmoji vasaros šventė - vyro gimtadienis.

Jam, kaip suaugusiam, jau nelabai ir reikšmingas. Bet vaikai visada laukia visų švenčių, nes žino, kad bus tortas ir labai laukia, kada galės įteikti savo gamybos dovanas. Dažniausiai tai būna jų gaminti atvirukai su gražiais linkėjimais, kas mums tėvams, ko gero geriausia dovana, neatperkanti jokių kitų. Ypač, kai matai, kiek pasididžiavimo jų akyse, kad patys gamino, apipavidalino, ir po įteikimo yra statomi garbingiausioje namų vietoje. Kas jiems gali būti geriau?

Tortas. Retas vaikas atsisako šio skanėsto.

Man ši diena visada ypatinga. Mėgstu šventes. Jas planuoti, joms ruoštis. Deja, oras planus pataisė, nes kaip tyčia buvo lietinga diena, bet tai nei kiek nesutrukdė mums pasimėgauti vyro gimtadieniu ir iššauti keletos konfeti patrankų.

Kita ne ką mažiau svarbi diena - tai Ignoto trečiasis gimtadienis.

Ooo, kaip jis jo laukė. Kelis mėnesius prieš gimtadienį dėstė planus apie tortą su dinozaurais ir balionus.

Dinozaurai - jo didžioji silpnybė. Ir mano nuostabai, jis puikiai mėgstamiausius atpažįsta, nustebindamas mus visus. Atrodo dar neseniai tik pradėjęs aiškiai kalbėti, jau taria šiuos sudėtingus pavadinimus. Na, neretai ir liežuvis susipina, bet tai tik prideda papildomo žavesio.

Oras ir tądien nebuvo labai vykęs.

Padengę ir paruošę viską kieme turėjome per 10 minučių viską sunešti namo, nes prasidėjo siaubinga liūtis. Ko pasekmė vėluojantys svečiai, kurie turėjo iki mūsų vos ne plaukti.

Dovanos. Aišku, kad dinozauriškos. Ką spėjome, tai išvesti ji į kiemą, kur lauke dinozauru paliktos staigmenos. Kiek laimės lakstyti po tamsejanciu dangumi ir ieškoti dinozaurų kiaušinių. Finalas-didysis riaumojantis dinozauras, kurio garsų mes klausėmės dar ilgai,kol nusėdo elementai.

Tortas. Paprastas medutis, kurį papuošė dinozaurų figurėlės, kurios neilgai trukus buvo konfiskuotos Ignoto žaidimams.

Ir aišku, daug balionų. Žalių ir dinozauriškų. 

Pasiruošimas buvo vertas jo laimės akimirkų.