Ar jau yra ką veikti sode, darže, gėlyne?...

   Kad ir kaip mylėjom puikią žiemą, visi pavasario ženklai, kad ir nedrąsūs, paglosto širdį. Saulei pašvietus, sniegui nutirpus, nejučia žingsniuoji link gėlynų - gal kas jau dygsta?..O kokie reikalai darže, sode?..Trumpai apie tai, ką jau veikiau ar artimiausiu metu veiksiu sode, darže, gėlyne.

Pirmiausia, nutirpus sniegui, užkliūva kiemo pievos vaizdas. Toks nelabai koks po žiemos...Viena pusė žalesnė, kita - rudesnė(seniau sėta žolė). Tą seniau sėtą žolę teks labiau palepinti: skarifikatoriumi pašalinti samanas ir sausą žolę, nupurkšti geležies sulfatu, patręšti, pasėti žolės papildomai, į jau išaeruotą pievą.

Kur žolė ne tokia tanki, pasėta dar tik praėjusiais metais, savo darbą atlieka kurmiai. Teks išlyginti "bokštelius".

Žvilgteliu į obelis: po praėjusio pavasario genėjimo priaugo visas miškas smulkių šakelių, kurias netrukus teks genėti (jas labai lengva atskirti - smulkios ir besistiebiančios tiesiai į dangų).

Iš po obelų teks surinkti vaisių "mumijas", kadangi rudenį jų neiškrapštėme iš obelų. Jose gali būti ligų ir kenkėjų, va todėl palikti tiesiog voliotis po obelimis, neprotinga.

Tujų viršūnės taip pat prašosi patrumpinamos.

Atidengiu rožes, kurios buvo apklotos eglišakėmis. Žiūriu su nerimu, kadangi vijoklines rožes pasodinau tik praėjusį pavasarį - neramu, kaip išgyveno šaltoką žiemą. Matau, kad rožių vaizdelis nėra labai gražus, bet jos - gyvos! Šiek tiek vėliau stiebus patrumpinsiu sekatoriumi.

Gėlynuose, kur iš rudens nespėjau nukirpti lapų, tai tenka padaryti dabar. Senų lapų nekompostuoju, nes juose gali būti ligų sukėlėjų ar kenkėjų. Tad nukirpusi, surinkusi, tiesiog dedu į maišą ir išmetu į konteinerį.

Panašiai - ir su žemuogių lapais. Pro senus lapus jau stiebiasi naujieji, reikia kuo greičiau juos pašalinti. Tik negalima pažeisti žemuogių "vidurėlių', iš kurių išlys žiedynai. Antraip, uogų derlius gali nusivėlinti.

Che! Darže ir šiltnamyje dar yra praėjusių metų derliaus! Išsikasu visai neblogų morkų, pastarnokų, porų.

Mėgstu eksperimentus. Prieš įsibėgėjant žiemai, berods, lapkritį, šiltnamyje pasėjau špinatų, salotų, ridikėlių. Mano nuostabai, špinatai ir salotos - išgyveno, nors nebuvau jų niekuo pridengusi. Žinant, kad salotos dygsta ilgai, nusimato ankstyvas salotų derlius.

Tuoj pat čiumpu krapų, grąžgarsčių, svogūnėlių, ridikėlių sėklas ir pasėju. Saulei pašvietus, šiltnamyje turėtų greit sudygti. Nedidelės šalnos - nebaisios, be to, galima uždengti agro plėvele.

Jau stiebiasi iš po žemės išdygusios tulpės ir narcizai! Tik saulės ir šilumos jiems duok, žemele, kuo daugiau, ir galėsiu džiaugtis rudenį prisisodinusi jų daug daug.

Kiekvieną kartą, išgirdus paukščių balsus, akys patikrina inkilėlius, čia pat kieme, virš ūkinio pastato iškeltus. Gal jau grįžo varnėnai?...Matau tik varnėnus- svečius gretimuose medžiuose. Maniškiai dar negrįžo. Laukiam labai, nes jie - mūsų gyvenimo dalis. Sėdėdami terasoje stebime, kaip jie neša vaikams kirminus, kaip vaikai pradeda nosis kaišioti iš inkilo, kaip buriasi ir nusiaubia mūsų trešnes :-).

Ar jūs jau darbuojatės sode, darže, gėlyne?..