Spalio 28 dieną (trečiadienį), 18 val, “Baltų šalelės namuose” (SOS vaikų kaime, Ozo g. 37, Vilnius, 5 namelis) Šeimų romuva kviečia šeimas su vaikais į užsiėmimą - “Vėlių metas”.
Šiais laikais su vaikais retai kalbama apie mirtį - ji slepiama už devynių užraktų, nutylint ar nepasakant tiesos, kur dingo mylima močiutė, artimas dėdė ar net sirgęs klasės draugas. “Užmigo, iškeliavo” - sako artimieji, ir nukreipia kalbą, o šiuolaikinėse laidotuvėse ne tik vaikų, bet ir nėščiųjų nebūna. Bet ar tikrai išmintinga slėpti tiesą? Ar taip išmokysime vaikus (ir aš išmoksime patys) darniai priimti šį natūralų gyvenimo etapą, ramybėje ir darnoje atsisveikinti ir išlydėti išeinančius? O kaip vaikams apie mirtį kalbėdavo mūsų protėviai?
Mirties tema viena iš svarbiausių ir… ramiausių, gražiausių, šviesiausių baltų kultūroje. Mirusieji ne gąsdina, bet lanko gyvuosius per šventes. Dainuojama su viltimi:
Kas tenai eina, dabile
Viešu kelaliu, dabile
Sena motulė, dabile
Šį vakarėlį, dabile
Keliu keliauja, dabile
Namo pareina, dabile
Mūsų lankyti, dabile
Tai pamylėti, dabile
Ir tokios šviesios tos dainos! Mirusiųjų ir gyvųjų bendruomenė - tai plačioji mūsų giminė. Protėvių Vėlės visada šalia, padeda sunkiais gyvenimo etapais, lanko per šventes, saugo, globoja, praturtina, palydi. Kurti tą vertingą ryšį, kuriame nėra vietos “helovyniškai” baimei, kuriame daug šviesos ir vilties, moko mūsų senosios Vėlinių tradicijos. Pažinti jas, protėvių mitologiją, išmokti Vėlinių giesmių ir pabūti kartu kviečia Šeimų romuva.
Registracija į renginį: valaiciusvirnas@gmail.com (prašome nurodyti dalyvių skaičių ir vardus)
