Kai vyresnėlis pavydi naujam šeimos nariui: pataria psichologė

Kai vyresnėlis pavydi naujam šeimos nariui: pataria psichologė

17. Jan 11:18 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Kai šeimoje atsiranda antras kūdikis, viskas pasikeičia, ypač nelengva tampa vyresnėliui. Jis gali ir mušti jaunesnįjį broliuką ar sesutę, gali mėtyti į jį daiktus. Kaip spręsti panašias situacijas? 

Iš mamos Agnės laiškos:

Mano vyresniajam sūnui beveik treji, o jauniausiam šeimos nariui – 5 mėn. Iš pradžių viskas buvo gera ir gražu. Tačiau neseniai pasireiškė pavydas: vyresnėlis susirgo ir mums teko apie porą savaičių sėdėti namuose (negalėjome išeiti nei į lauką, nei į svečius). Tada vyresnėlis pradėjo mušti mažiuką. Prieina ir trinkteli jam per veiduką arba metą į jį ką nors. Prašau, patarkite, kaip elgtis tokioje situacijoje? Kaip aš turėčiau reaguoti?

Pataria vaikų psichologė Indrė Pajarskaitė:

Labai maži vaikai savo pavydą atskleidžia visai nediplomatiškai: gali prašyti, kad tėvai išmestų mažylį, pasiūlyti padovanoti jį kitiems ar palikti pas kaimynus. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau savo jausmus išreikšti žodžiais, tai jis padaro veiksmais.

Savo pavydą, nerimą, baimę atskleidžia netinkamu elgesiu – žnybia, muša, stipriai spaudžia mažąjį brolį ar seserį. Toks elgesys turi būti tuoj pat nutraukiamas. Vaiką reiktų greitai sustabdyti ir atvirai parodyti jo motyvus, pavyzdžiui, „Tau nepatinka mažylis. Tu jauti jam pyktį. Parodyk man, koks piktas tu esi“.

Galima padėti vaikui parodyti (pamokyti), kaip išreikšti pyktį: kartu patrepsėti, gniaužti kumštukus, paboksuoti orą ir t.t. Tuo metu komentarai turėtų būti trumpi ir paprasti, tokie kaip „Tu man dabar rodai, koks esi piktas. Dabar mama žinos. Kai supyksi, ateik ir pasakyk man“.

Nedarykite klaidos – nebauskite fizinėmis bausmėmis

Labai svarbu, kad suprastume, jog vaikas turi teisę jausti visus jausmus ir, kai jis „rodys“, koks yra piktas, turime išlikti ramūs, nuoširdūs, neišsigąstume. Nepadarykite klaidų – nebauskite fizinėmis bausmėmis! Taip elgdamiesi, perduosite vaikui žinią – kai pykstu, galiu skriausti ir kitus.

Stenkitės kuo dažniau įvardinti, kaip jaučiatės jūs, kaip jaučiasi vaikas, parodykite mimika savo nepritarimą tokiam elgesiui – taip mokysite vaiką savo jausmus reikšti žodžiais, o ne veiksmais.

Pasistenkite daugiau dėmesio skirti ir vyresniajam vaikui

Iš vieno laiško sunku spręsti apie situaciją, todėl galiu ir klysti, tačiau rašote, jog žaidžiate su vaiku, kai kūdikis miega, todėl vyresnėlis tokią situaciją gali interpretuoti, jog mama jam „priklauso“ tik tuomet, kai broliukas miega, t.y., kai jo nėra.

Pasistenkite kartais dėmesį skirti tik vyresniajam vaikui, jam paaiškindami, jog kūdikį prižiūrės kitas asmuo (aišku, jei tai įmanoma ), o mama dabar kažką veiks su juo. Taip vaikas supras, jog mama kartais daugiau dėmesio skiria mažyliui, tačiau taip pat kitą kartą visą dėmesį skirs jam (tarsi lygybės ženklas).

Pabandyti paanalizuoti, kuo šios savaitės, kai buvo namuose, buvo kitokios nei prieš tai buvęs laikas, kuo tos dienos skyrėsi nuo prieš tai buvusių – ramių dienų. Toks palyginimas gali padėti atrasti, kas paskatino berniuką taip elgtis.