Kūrybines mamų galias išlaisvines konkursas "Pasek man pasaką apie..." skelbia paskutinę užduotį. Po jos išrinksime ne tik savaitės laimėtoją, bet ir viso konkurso nugalėtoją (ji turi būti sudalyvavusi bent trijose užduotyse), kuriai įteiksime...
naująjį LEGO®DUPLO® rinkinį "Miškas: Parkas" (10584)
Šios savaitės užduotis - labai susijusi su pasaulio aktualijomis, nes kviesime pasektį pasaką apie... princesę! Tiesa, šios karališkosios panelės vardas yra Sofija ir ji labai mėgsta jodinėti žirgais.
Pirmoji frazė: PRINCESĖ SOFIJA VAIKŠČIOJO IŠ KAMPO Į KAMPĄ SAVO 100 KAMBARIŲ RŪMUOSE, NES NETURĖJO KĄ VEIKTI. IR TUOMET JAI KILO PUIKI MINTIS...
Jūsų užduotis - kurti istoriją pagal vėliausiai komentaruose esančią frazę!
Laimėtoją rinksime pagal įdomiausiai "pasuktą" istorijos siužetą!
Savaitės ir pagrindinę nugalėtoją rinksime gegužės 12 dieną!
Šios savaitės istorijos geriausiai pasakorei įteiksime LEGO®DUPLO® rinkinį "Princesės Sofijos karališkosios arklidės" (10594)
NAUJASIS LEGO DUPLO KATALOGAS - SPAUSK IR PERŽIŪRĖK JĮ!
-"O kai mergaites patikes pasakomis, ar galesiu grist namo", - paklause Sofija.
-"Aisku, mieloji, - syptelejo grazioji butybe.
Sofija labai nustebo, kad žengusios į krioklį jos visai nesušlapo, išliko sausut sausutėlės. O ten ji išvydo tai ko net negalėjo įsivaizduoti.
-Nes tu mano svajonė. Ilgai svajojau apie tokią mergaitę, kurią galėčiau išmokyti visų stebuklingų paslapčių. Ir kai sutikau tavo mamą, supratau, kad svajonės pradeda pildytis-tarė gražioji dama.
-"O kodel as atrodau tokia kaip ...jus? - galiausiai isdriso paklausti Sofija, - "ir akys, ir plaukai, ir oda tokie ...patys atrodo"
-Ateik gražioji mergaite, nebijok manęs, aš tavęs nenuskriausiu. Noriu tau kai ką parodyti - ištiesė ranką nepažįstamoji.
Sofija kiek padelsė, bet prisiminusi kas nutiko jos mamai, ištiesė ranką ir jos susikibusios žengė į krioklį.
Bet Sofija buvo gudri ir narsi mergaite. Ji negalejo leisti, kad jos mamai ir saliai kas atsitiktu, todel atsisveikino su visais savo draugais zvereliais, sedo ant sparnuotojo zirgo ir greitai pralenke savo mama, tapusia triusiuku.
Prie krioklio, kuris zaizaravo visom vaivorykstes spalvom jos jau lauke pasakiska butybe, mamos ivardinta kaip grazioji mergele. Jos plaukai tokie pat spalvoti kaip ir Sofijos. Ir akys tokios pacios. Ir jom nereikejo zodziu, kad galetu viena kita suprasti. Ir nors Sofijai kitom aplinkybem butu iskile milijonai klausimu ir su nepazistamu zmogumi, o tuo labiau su kazkuo, kas yra net ne zmogus, ji nebutu net kalbejusis, su sia ypatinga butybe ji jautesi tarsi butu pazistamama jau nuo senu senoves.
-"Taip, dukryte", - liudnai atsake mama. "Bet as taves neatiduosiu, pati pasiprasysiu eiti su ta pasakiska butybe. Negaliu leisti, kad tau kazkas atsitiktu".
Mama liepe Sofijai likti rumuose ir pati viena nusprende keliauti prie to krioklio, kur viskas ir prasidejo.
-"Tai todel viskas keiciasi, nes ateina toji grazioji mergele manes pasiimti, uz tai viskas keiciasi?" - issiziojo is nuostabos ir netikeumo Sofija. "As sapnuoju. Tikrai sapnuoju. Tuoj isiznybsiu sau i ranka ir atsibusiu. Aaaaaaaaaaauuuuuuuuuuuuuuu, skauda. Mama, o kai toji mergele mane pasiims, ar tu vel tapsi zmogumi?
Bėgo metai, mano svajonė išsipildė ir dar su kaupu. Ilgainiui mano pažadas gražiajai mergelei pasimiršo, o vaikystės brangiausias turtas - sidabrinis pinigėlis, seniai susimaišė su kitais karalystės pinigais... Tad tik šiandien aš ėmiau suprasti, kad vienintelis mano turtas čia, šitoj karalystėj, esi tu - mano nuostabiausia ir mylimiausia dukrelė... O visa kita juk ne mano, nieko gi čia neatsinešiau, ištekėjusi už išsvajotojo princo...
-Aš galiu išpildyti tavo didžiausią svajonę, - pasakė ji, vos tik nužengusi ant gėlėtos pievos tiesiai prieš mane.
Aš stovėjau be žado, kol pagaliau supratau, kad tai vyksta iš tiesų, o ne sapne. O ar įmanoma nenorėti svajonės išsipildymo? Juolab, kad žavioji mergina lyg ir nieko rimto už tai neprašė - tik vienintelio mano daikto, kurį turėsiu išsipildžius svajonei. Pamaniau, kad ką aš galiu pasiimti gero į rūmus, jei nieko brangaus neturiu - brangiausias daiktas, kurį turėjau - mažytis sidabro pinigėlis, kurį į karalienės gyvenimą tikrai mielai išmainyčiau... Tad sutikau su pasiūlymu ir laiminga nužingsniavau žydinčia pieva link krioklio, norėdama kuo greičiau pasitikti savo svajonę.
-Nesupratau, kas darosi, tačiau kažkas viliote viliojo mane krioklio vidun. Žengiau po krintančiu vandeniu ir kitoje srovės pusėje pamačiau neapsakomai nuostabų vaizdą. Virš gėlėm nusėtos pievos skraidė šimtai ryškiaspalvių drugelių, paukščių čiulbėjimas buvo panašus į nuostabias, užburiančias melodijas, o skaisčiai geltona saulė, rodos, šypsojosi ir gainiojo baltus pūkuotus debesėlius po mėlyną dangaus pievą... Staiga kažkas uždainavo:
- Mėlynam danguj,
Saule, tu pašviesk.
Žvilgant tyrai rasai,
Vaivorykštę nutiesk.
Staiga visi pievos drugeliai pakilo aukštyn ir nusidriekė per visą dangų lyg ryškiaspalvė vaivorykštė. Ant drugelių vaivorykštės nusileido daili daili mergelė, grakšti ir lengva lyg pūkas...
-Žinau...- be galo nusiminusiu balsu pratarė mama.
Po keleto tylos minučių, mama pradėjo pasakoti:
- Prieš nemažai metų ir aš buvau tokia pat nedidukė mergaitė kaip ir tu. Gyvenau su savo tėveliais nedideliame namelyje, prie labai gražaus ežero su kriokliu, po kurio krintančiu vandeniu be galo mėgau maudytis. Mėgau svajoti, gulėdama vasara kvepiančioj pievoj ir žiūrėdama į visokius nuostabius vaizdus kuriančius debesėlius. Svajojau apie rūmus, kvepiančius gėlėmis, pokylius, žėrinčias suknias, karietas ir, svarbiausia, apie princą, kuris ant grakštaus žirgo atjoja pas mane...
Mama vėl nutilo, lyg bandydama mintyse pergalvoti, ar ko nepamiršo. Bet netrukus tęsė vėl:
- Ir vieną dieną, bebėgiodama po rasotą pievą ir bežaisdama su mylimu savo šuniuku, atsidūriau mano mylimoj vietoj - prie krioklio. Ir, vos palietus smagiai krintantį vandenį, pajutau, kad kažkas keičiasi. Keičiasi gamtos spalvos, mano rūbai, plaukai, o mylimam šuniukui garbanojasi kailis, puošdamasis dailiais žibančiais kaspinėliais....
Violetinis kiškutis apsidairęs tarė:
-Dukryte, kas tau atsitiko? Kas čia vyksta?
-Nesuprantu ir aš mamyte,-kūkčiojo Sofija-Buvau prie krioklio, kai staiga viskas aplinkui pasikeitė..
-Vadinasi radai tą stebuklingą vietą,-pertraukė mergaitę mama
-Tu žinai apie tą krioklį? -princesė išpūtė savo didžiąsias akutes
Princesė nubėgo prie mamos, priliete abejomis rankutėmis jos galvą ir aiktelėjo-mamos vietoje atsirado gražutis, violetinės spalvos kiškutis.
-O,ne! Ką aš padariau! Kur mano mamytė?!-dailiuoju Sofijos veiduku riedėjo ašaros, kurios, nukritusios ant žemės virto deimančiukais.
Didžiuliai žirgo sparnai pakėlė visus - princesę ir naujus jos draugus į dangų, o ryškūs saulės spinduliai parodė kelią link kur skristi. Visi greit atsidūrė karalystėje ir staiga princesės rūmai nušvito visomis vaivorykštės spalvomis, kaip kad stebuklingame lauke prie krioklio. Išėjusi į balkoną karalienė pamačiusi kas vyksta neteko amo ir nualpo!
ir visi sulipę Bėriui ant nugaros bandė pakilti. Bėris sumosavo sparnais bet liko stovėti, tada dar ir dar kartą sumosavo sparnais ir šiaip ne taip pakilo nuo žemės.
Bet princesės Sofijos baltasis žirgas Bėris pavirto violetiniu, jo karčiai blizgėte blizgėjo, o ant nugaros išdygo didžiuliai sparnai. Bėris sako princesei: -Sėsk, parskraidinsiu tave į karalystę.
Princesė nustebo išgirdusi kalbant savo žirgą, bet linksma linktelėjo galvelę ir tarė: - Pasiimkim su savim ir šiuos nuostabius keistus gyvūnėlius.
Princese uzsisvajojusi apie busima baliu ir vis dar grozedamasi savo naujaja isvaizda ne nepastebejo, kaip nebeliko krioklio iejimo. Jo begantis gelsvas vanduo galiausiai virto keista geltona lipnia siena, kuria palietus, nemaloniai sukaustydavo begalinis saltis. O Sofijai sparneliai taip ir neisdygo, kaip kad tikejos princese, vadinas, feja ji tikriausiai nepavirs.
-"Del sito truputeli gaila" - surauke savo riesta nosyte mergaite, "bet tiek to, dabar turi rupeti kiti dalykai, feja galesiu patapti savo pokylyje, nes mama tikrai sugalvos, is kur man gauti sparnelius".
"Vistik cia keisti dalykai dedas, greiciau reikia rast is cia isejima ir gal viskas pataps kaip buvo" - tikejos princese ir jos mazieji draugai
Princesė žvilgtelėjo vandenin ir jame pamatė savo atvaizdą: ovalus veidukas, didelės juodos akys, natūraliai ilgos blakstienos, nedidelė nosytė, rausvos lūpos darė Sofiją labai gražia. O iki šiol buvę kaštoninės spalvos, ilgi ir vešlūs plaukai nustebino mergaitę - jie pasidabino nuostabiausiomis lauko gėlių spalvomis.
- Kas man? Ar aš tampu fėja? Nors man darosi baugu, bet tie smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai plaukuose man patinka!
Sofija šypsodamasi ėmė glostyti savo naujuosius plaukus ir pridūrė:
- Žinot, su tokiais plaukais jokios šukuosenos puotai darytis nebereikės!
Atstraksejo ornaziniais plemais nusetas stirniukas Bembis i krioklio mene, nes mate, atjojancia Sofija.
-"Ei, ir tu kazkoks pasikeites", - pastebejo Sofija.
-"Sofija", - nedrasiai prasneko jos zirgas, "tavo plaukai irgi ...keiciasi"