Pastaraisiais dešimtmečiais atliekama labai daug sociologinių ir socialinių tyrimų, kurie rodo, kad tėvo vaidmuo šeimoje yra itin svarbus.
Emocinis ryšys su kūdikiu
Anksčiau buvo manoma, kad tėtis reikalingas tik tam, kad aprūpintų šeimą, kad šeima jaustųsi finansiškai saugi, o mamos vaidmuo – auginti ir auklėti vaikus. Tačiau, pasak psichologės Marijos Vaštakės, šiuolaikiniai tyrimai parodo, kad tėtis labai svarbus vaikams ne tik nuo kūdikystės, o jau prenataliniame laikotarpyje.
„Kai moteris laukiasi, vyras rodo dėmesį, tuomet moteris patiria teigiamas emocijas, ji jaučiasi saugi, vaikelis greičiau vystosi ir auga sveikas. Taip pat užsimezga emocinis tėčio ryšys su kūdikiu. Moksliniai tyrimai rodo, jei tėtis pradeda bendrauti su kūdkiu dar pilvelyje, jam gimus tėtis greičiau užmezga ryšį su vaikeliu ir ateityje sukuria draugiškus, atvirus santykius“, – pasakojo psichologė.
Tačiau mūsų visuomėnje vyrai neretai šalinasi moters, jos nėštumo, bijo gimdymo, mano, kad jie nereikalingi, kai kūdikis yra mažas, mano, kad tampa reikalingi tik jam paaugus. Tai mes galime pamatyti net vaikų žaidimuose: mergaitės žaidžia su lėlėmis, jomis rūpinasi, berniukai domisi mašinomis ir ginklais.
Tačiau, kaip pastebi psichologė, kas atsitinka, jei berniukas susidomi lėlyte, mes sakome, kad tai mergaičių reikalas. Taip nuo vaikystės formuojame požiūrį, kad rūpinimasis vaikais, dalinimasis jausmais – tai mergaičių reikalai.
Tėtis turi paimti kūdikį ant rankų iškart po gimdymo
Tėvo vaidmuo svarbus įvairiuose vaiko gyvenimo tarpsniuose.
„Yra atliktas įdomus psichologinis tyrimas, kuris rodo, kad vaikai, kuriuos tėvai laikė iškart po gimdymo ant rankų, gyvenime turi saugumo jausmą ir pasiekia daug karjeroje. Tėčiams, kurie iškart paima savo kūdikėlį ant rankų, jiems lengviau vėliau bendrauti su vaiku, užsimezga šiltas abipusis ryšys.
Kūdikystėje labai svarbu, kad tėtis ne tik mažylį pakalbintų, pažaistų su juo, bet ir prisidėtų jį maitinant, perrengiant. Tokiu būdu kūdikis atskiria tėčio ir mamos rankas. Taip suformuojamas vaikui saugumo jausmas iš abiejų tėvų“, – teigė psichologė M.Vaštakė.
Sakoma, kad mamos meilė vaikui yra besąlyginė, o tėčių – „su sąlyga“, t.y. tėčiai savo vaikus myli už jų pasiekimus. Augant vaikui, jam besivystant ir vis daugiau išmokstant, tėvo meilė vaikui didėja. Galima sakyti, kartu su vaiku „auga“ ir tėtis.
Kaip sako specialistė, vaikai, kuriais tėčiai rūpinasi nuo pat kūdikystės, turi geresnius protinius sugebėjimus, aukštesnį emocinį intelektą, geriau prisitaiko naujoje aplinkoje.
Tėtis moko vaikus išeiti į pasaulį
Labai svarbus tėčio vaidmuo jau užaugus vaikui ir jį išlydint iš namų.
„Atkreipkite dėmesį, kaip mama ir tėtis skirtingai ima vaiką. Mama – veidu į save, tėtis – į išorę. Tai reiškia, kad mama moko vaiką gyventi namuose, tėtis ruošia gyvenimui už namų sienų, moko išeiti į pasaulį. Taip duota gamtos“, – pastebi psichologė.
Žaidimai taip pat labai svarbūs
Mamos dažnai renkasi saugius žadimus, tėtis – judrius, net gi ekstremalius žaidimus. Tėčio siūlomi žaidimai labiau skatina vaiko fizinį vystymąsi, mamos – emocinį.
Skiriasi mamos ir tėčio priėjimas prie vaiko. Psichologė pataria įsivaiduoti bokštą iš žaislinių kaladėlių. Kai krenta bokštas – mama stengiasi vaiką apsaugoti, kad kaladėlės nesužeistų vaiko, tėtis gi leidžia tam bokštui nukristi ir moko sudėti kaladėles iš naujo.
„Abiejų tėvų poelgis vaikui yra labai svarbus. Šis pavyzdys parodo, kad kartais vaikas gali ir nukristi, susižeisti, tame nėra didelės tragedijos, iš to galime pasimokyti. Tėtis kartais apsaugo nuo mamos hiperglobos. Mamos kartais sukuria priklausomus santykius su vaiku, o tėtis įneša sveiko blaivumo ir paruošia vaiką savarankiškam gyvenimui“, – pasakojo psichologė M.Vaštakė.
