Sloga - nekviestoji viešnia

Ak, tie nesibaigiantys mūsų su Ana gyvenimo iššūkiai!..

Negaliu skųstis, ji tikrai šauni mergaitė, labai linksma ir dažnai besišypsanti. Tačiau vos  susitvarkom dienotvarkę ir pradedame miegoti naktimis, kas nors tik kyšt mums ilgą koją...

Baigėsi diegliukai, atsirado šioks toks ritmas, atradom nakties miegą. Tuomet - skiepai! Ir vėl, atrodo, viskas iš naujo: ašaros, neramumai, bemiegės naktys. Žinoma, tai pasibaigė. Mama laiminga iki dangaus! Juk naktį Ana keliasi  jau tik  kas dvi valandėles užkąsti ir miega toliau. Ir tuomet nauja viešnia - slogytė.

Nelabai būčiau patikėjusi, kad sloga - toks rimtas priešas. Kartu su dienos nuotaika subjūra ir nakties miegas: kvėpuoti, gulint ant nugarytės, mažam žmogučiui tikras išššūkis.

Atrodo, paprasti reikaliukai: į nosytę įlašini (įpurški) keletą lašelių jūros vandens (na, be jo mes niekaip nesusitvarkom), ištrauki specialiu nosies siurbtuku (aspiratoriumi) - ir viskas baigta! 

Deja, gal todėl, kad mes su šiuo ,,malonumu" susiduriame pirmą kartą, mums procesas visai ne toks jau paprastas. Visų pirma, vos įpurškus į nosytę skysčio, prasideda graudūs verksmai. Ir dar tokie, kad klausant širdį spaudžia. Tolesnis procesas džiugina dar mažiau, todėl verksmai pasiekia dar aukštesnį lygį - Ana klykia iki begalybės. O jei kartais tenka tai daryti naktį (užkimšta nosyte kvėpuoti ir valgyti labai sunku), tuomet visiškai išsibudiname ir vakarėlis užtrunka iki paryčių...

Mamytės, gal turite slaptą receptą, kaip su ta nekviesta viešnia sloga susitvarkyti?

• Eteriniai aliejai? Gal bandėte?
• Lietuvių liaudies išmintis?
• Eukaliptas vonelėj maudynių metu?..

Linkėjimai,

Viktorija "Viktorijos masažai"