Iš mamos Eglės laiško redakcijai:
„Kaip atpratinti nuo lovytės supimo 1 metų berniuką? Gimė jau su charakteriu. Niekada nemiegojo gerai, jautėsi toks suaugęs. Užmigdavo tik ant manęs, po to užmigdavo ant krūtinės sūpuojant. Savo lovytėje neužmiega, jeigu nesupu - atsistoja ir išdykauja. Tai antras vaikas. Su pirmu neturėjau tokių problemų, o su antruoju net pervargau. Nuo gimimo miegodavo apie 10-12 valandų per parą, ant rankų pasirėmęs jau atsikeldavo ir galvytę laikė 2-5 sekundes. Tad galite įsivaizduoti, koks jis užsispyręs. Norėsiu leisti į darželį-lopšelį rudenį, todėl ieškau pagalbos. Padėkite".
Konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė (www.psichologijoskeliu.lt):
Sveiki,
vaikučiams iki trejų metų ypatingai svarbus ryšys su mama, pirmaisiais metais formuojasi prieraišumo jausmas, todėl vaikiukams būtina jausti visišką priėmimą ir atsidavimą. Kiekvieno vaiko dėmesio poreikis skirtingas. Jūsų vaikučiui, matyt, jo reikia pakankamai daug. Kiek suprantu, nuo gimimo jis yra gebantis išsiprašyti to, ko nori, berniukas ir tai pareikalavo daug jūsų kaip mamos resursų.
Vienerių metų mažylių migdymas dažnai nebūna paprastas, nes jie prieš miegą siekia saugumo ir dėmesio, todėl svarbūs tam tikri ritualai.
Jūsų atveju tai yra supimas. Susitarti su vienerių metų mažyliu nepavyks. Bet koks drastiškas būdas, pavyzdžiui, palikti jį vieną kambaryje, kad pats užmigtų, nors ir labai verkdamas, bet per laiką priprastų, yra netinkamas. Mažylis tiesiog jausis apleistas, paliktas.
Galima pabandyti paleisti klausytis įrašytos pasakos ar įdainuotų lopšinių (gal net savo, kad girdėtų mamos balsą). Galbūt pasižiūrėti, ar viskas gerai su dienotvarke, gal galima ją pareguliuoti taip, kad vaikutis būtų guldomas gerokai pavargęs (bet ne pervargęs, nes tada nebeužmigs iš per didelio nuovargio) ir užmigimo ritualas bus trumpesnis. Jei jis lovelėje neverkia, galbūt galima jį palikti šokinėjantį, jei saugu. Gal tada pats užmigtų.
Visgi, jei vienerių metų vaikas prašo dėmesio verksmu, tenka jį duoti. Galbūt migdymo procese gali jus kažkas pavaduoti, pavyzdžiui, kas antrą dieną tegu prieš miegą sūnų supa tėvelis. Nuo to jų ryšys tik tvirtėtų, o jūs pailsėtumėte. Vienų metų vaikučiui visai natūralu norėti būti supamam, tai jį ramina, jis vis dar maloniai pasijaučia tarsi suptųsi pilvelyje, svarbu turėti kuo dagiau mamos sau, nors pavargusiai mamai tai skamba ne paguodžiančiai, visgi šis laikotarpis toks, kai tenka atiduoti save vaikams.
Jiems augant mamos poreikis savaime mažėja. Dėl lopšelio reikalų, galbūt neverta labai stipriai nerimauti iš anksto, nes jūs dar nežinote, kaip jūsų vaikeliui seksis jame adaptuotis. Visai gali būti, kad kitoje aplinkoje, jis net neprašys būti supamas, ypač jei auklėtojos prie to nepratins. Ten bus savos taisyklės, prie kurių jis turės mokytis taikytis. Svarbu, kad dienos rėžimas būtų panašus į lopšelio.
Sėkmės ir kantrybės auginant vaikučius!
