Ar aš Jums minėjau, kaip skaniai kvepia mano sūnelis?

Sveikos, brangiosios, kaip praėjo ilgasis savaitgalis? Ką gero nuveikėte? Tiesą pasakius, šįkart mes su šeimyna nieko ypatingo neplanavome, tiesiog tvarkėmės name ir pamažu ruošėmės mūsų ilgai atidėliotam kraustymuisi:)

Mūsų mylimas sūnelis tam visiškai neprieštarauja, jis ir toliau - tikras ramybės įsikūnijimas

Džiaugiuosi, kad jam nieko netrūksta, sočiai privalgo, šiek tiek pabūdrauja ir vėl eina mieguliuko:) Jūs neįsivaizduojate, koks jis žavus miegantis...galėčiau valandų valandas į jį žiūrėti, stebėti kartais pasirodančias šypsenas ar nuostabos akimirkas bei įvairias kitas jo mimikas:)

Man rodos, tas pats yra su mano Gabyte, juk ji visuomet suka ratus aplink Karoliuko lovytę ir tik laukia, kada jos broliukas atsikels bei atsimerks, o tada jau kosminiu greičiu lekia prie jo, pradeda liesti veiduką, rankytes bei kojytes, kalbinti ir bandyti išbučiuoti:) Kartais gaunasi labai juokingai, kadangi Gabytė bučiuoja mažylį, o jis išsižioja ir ieškodamas papuko pradeda čiulpti jos nosiuką, lupytes bei žandukus:)

Patikėkite, tokiomis akimirkomis jaučiuosi nerealiai laiminga, kad jau turiu šalia savo 2 mylimus angeliukus. Beje, ar aš Jums minėjau, kaip skaniai kvepia mano sūnelis? Aš tą pastebėjau dar pirmą dieną po jo gimimo...jis kvepia mano pieneliu:) Žinote, kartą mano mamytė pagaliau įsidrąsino paimti Karoliuką į rankas ir už kokių 5 min. pasilenkė prie manęs ir tyliai tyliai ištarė man tiesiai į ausį: "O juk jis taip skaniai kvepia pieneliu, kad norisi jį tiesiog suvalgyti.":)

Kaip aš juokiausi:) Žinote, tai vienas iš žindymo privalumų, juk jeigu Jūs maitinate savo stebukliuką pati, tuomet Jums jau pažįstamas tas šiltas (šiek tiek primenantis vaikystę) kvapas, ar ne?:) O dar vienas iš privalumų - tai, kad Jums užtenka Jūsų asmeninio pieno banko, kuris visuomet su Jumis, reikiamos temperatūros ir gali būti atidarytas bet kur ir bet kada, nereikia jokių mišinukų, buteliukų, valymo priemonių, šepetėlių bei šilto vandens.

Aš negaliu atsidžiaugti tuo, kad žindau savo mylimą Karoliuką, kadangi šiuo metu yra vasara, tai mes su juo pabuvojome net 2 tortadieniuose, krikštynose ir nuolat vis kažkur važiuojame, visiškai savęs neribodami, juk kai mažylis užsimano valgyt, man belieka ištraukt krūtį ir paduot...viskas:)

Žinote, kažkurią dieną mes buvome išvažiavę su šeimyna į Vingio parką, Karoliukas užsimanė valgyti, aš patogiai įsitaisiau ant vieno iš suoliuko ir kol mano angeliukas valgė, aš užsimerkiau ir mėgavausi žindymu bei šiltais saulės spinduliais...tai buvo taip malonu, kad aš net negaliu perteikti visko, ką jaučiau tuo metu, bet tai buvo nuostabu, nei už ką nepalyginsi su tuo, ką patirdavau maitindama savo pirmagimę mišinuku.

Dabar labai gailiuosi, kad tuo metu nebuvau tokia stipri, kokia esu dabar. Na, bet užtat mano meilės užtenka abiems mano angeliukams:) Tai tiek šiam karteliui:)

IKI, Viktorija:)