TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Lapkritis...

Lapkritis… Pagal mėnesio pavadinimą lapai tik dabar turėtų pradėti kristi. Deja, bet jie jau beveik visi ant žemės. 

Tik  sustabdytos akimirkos išlieka nuotraukose, kuriomis smagu pasifdžiaugti. Tada gal ir tamsios, bei niūrios dienos neatrodo tokios liūdnos.
O pasivaikščiojimų metu, tarp nukritusių lapų galima   pamatyti dar užsilikusius vasaros pėdsakų. Gležni žiedeliai neišsigandę šaltų ir darganotų orų, todėl ir mums praeina noras dejuoti dėl praėjusios vasaros, tamsių vakarų ir nekokios nuotaikos.
Išsikeliame tikslus,  pasivaikščiojimų metu pastebėti nors kruopelę grožio, dovanojamo rudens.


Todėl mums tampa gražus voratinklis nuaustas tarp rudeninių lapų, gražūs šalnos pakąsti augalėliai,  graži ir lapais nuklota žemė.