Labas rytas, kaip jums naktelė? Aš vakar sėdėjau tuščia galva... Visos mintys sukosi apie mano gyvenimą - praeitį, dabartį, ateitį...
Todėl nepykit, kad šiandieninė tema šiek tiek padrika... Gal kam nors atrodys banali... Pakalbėkim tiesiog apie draugystę...
Draugystė yra abipusė priklausomybė, kuri remiasi abipusiu nepriklausomumu. (Vu Džing Siung)
Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. (F. De Larošfuko)
Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, – pasitikėjimas. (H. De Balzakas)
Būtų galima citatų grandinę tęsti ir tęsti. Parinkau šias citatas neatsitiktinai. Pasvarstykime, ar turime draugų, kuriais pasitikime? Ar būna tikra draugystė? Ar tikrai draugystė priklausomybė? Kaip mes susirandame draugus? Ar kontroliuojame savo vaikų pasirinkimą, su kuo draugauti?
Apie draugystę prirašyta begalės romanų, sukurta eilių, sentencijų, poemų, dainų. Tema atrodo gana įprasta, bet ja galima diskutuoti ir diskutuoti. Juk esama įvairių draugystės rūšių, bėgant metams draugai keičiasi, vieni natūraliai nunyksta, kiti atsiranda.
Sukūrus šeimą atsiranda poreikis kitokiems draugams, nejučia pajunti, kaip gausėja draugų ratas, atsiranda naujų šeimų ir panašiai.
Ar Jums svarbu turėti draugą?
Mūsų su vyru dažnai klausia, iš kur mes turim tiek draugų? Kartais susimąstau, ar visi mus supantys žmonės yra draugai? O gal tik pažįstami, gyvenimo pakeleiviai, sutikti tam tikroje stotelėje... Ar draugai - turtas? Jei taip, tai jaučiuosi turtuolė.
O kai pagalvoju geriau, tai nelabai turiu tikrų draugų, na tokių, su kuriais galėčiau eiti į žvalgybą, o gal tie, kuriuos tokiais laikiau, nuvylė... Arba tiesiog dar neatsirinkau, kuris galėtų tokiu būti.
Ar susidūrėte su tokiomis situacijomis, kai jums artimas žmogus tiesiog atsiriboja nuo jūsų vien todėl, kad keičiasi kažkurio iš jūsų socialinė, materialinė padėtis? Šiandien aš kupina klausimų, norisi tiesiog pasvarstyti, kas, kodėl, kaip...
Malonių pašnekesių, lekiu į kirpyklą, gal grįš įkvėpimas :)
Oi pamenu kaime visi vaikai gerdavo karštą pieną, man nė pro kur neįkišdavo 😀
tai tau Dovile naminis pienas isvis smirdetu😀
O aš pieno nemėgstu, man smirdi...tai jei naudoju nebent su sausais pusryčiais ir tai susigerai, o vėliau nupilu 😀 va ką geriu tik tą blogį miau pieną 😀 aš jau baigiu sumuštinius 😀
😃
vyro 😃
nu pliurpkit einu pasitikt viruso
as irgi ant kartomgaliu suvalgyti taip 20kg per men garantuotai😃:😃
na isvis cia ziurejau laida, aklbejo gydytojas, labai protingai nukalbejo.sako ryte valgykit kiek norit saldumynu ryte, bet valgykit taip kad kasnis kasnio nerytu o su pasimegavimu. kitaip tariant nekimst. per pietus galima valgyti mesas, darzoves. vaklarienei kazka lengvo ir iki miegot einant bent 3 valandas. pries miega isgerti stikline pieno, jos tirpdo cistas, ir siaim moterims sveika vakare. tai vat man patiko, as ir taip dar obuoliu vakare nevalgyti, o diena.tai vat.
Aš irgi už vaisius 😀 ir man jei yra vaisių, nereikia jokių kitų saldumynų, tas gerai 😀 tik va jei nėra, plytelę ant karto suvalgau 😀
apie naminius vaisius net nekalbama
vaje kaip visi ibauginti, paranoja ziuriu jau patapo😃😃kaime augintas obuolys v9isad naudingiau nei karunos sokoladas😃😃 dedu galva uz vaisius..
tai kad tuose vaisiuose daug visko pripurksta per radija girdejau
daba sake sveikiau valgyt juoda sokolada negu vaisius
sokoladas normos ribose nieko bloga 😀
man😃
nereik laura ačiū tortilijas darau 😀
Aš noriu 😀 einu irgi išsikepsiu kelis 😀
Kiek aš saldainių suvalgius, jau seniai turėjau sirgti ja 😀 nes studentavimo laikais vien jogurtai, vaisiai ir saldumynai buvo 😀 o ką daryti dieninis, dirbau pilnu etatu, vietoj pietų lėkdavau į kokią paskaitą, mokslai iki dvylikos ir vėliau, retai kada jėgų virtis buvo...dar tada tokia nevalgi buvau 😀 dabar tai mėsos ir mėsos reikia 😀
tik cukraliges neisigyk bevalgydama daug sokolado😀
Tai, kad ir Vanesytė labai judri, duodasi, malasi, todėl ir miega daug, ir valgo daug, matyt daug energijos reikia 😀 o aš per pirmus mėnesius kaip šokau į minusą, taip dar neatgaunu...nors šokoladus valgydama gal priaugsiu 😀