Labas rytas, kaip jums naktelė? Aš vakar sėdėjau tuščia galva... Visos mintys sukosi apie mano gyvenimą - praeitį, dabartį, ateitį...
Todėl nepykit, kad šiandieninė tema šiek tiek padrika... Gal kam nors atrodys banali... Pakalbėkim tiesiog apie draugystę...
Draugystė yra abipusė priklausomybė, kuri remiasi abipusiu nepriklausomumu. (Vu Džing Siung)
Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. (F. De Larošfuko)
Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, – pasitikėjimas. (H. De Balzakas)
Būtų galima citatų grandinę tęsti ir tęsti. Parinkau šias citatas neatsitiktinai. Pasvarstykime, ar turime draugų, kuriais pasitikime? Ar būna tikra draugystė? Ar tikrai draugystė priklausomybė? Kaip mes susirandame draugus? Ar kontroliuojame savo vaikų pasirinkimą, su kuo draugauti?
Apie draugystę prirašyta begalės romanų, sukurta eilių, sentencijų, poemų, dainų. Tema atrodo gana įprasta, bet ja galima diskutuoti ir diskutuoti. Juk esama įvairių draugystės rūšių, bėgant metams draugai keičiasi, vieni natūraliai nunyksta, kiti atsiranda.
Sukūrus šeimą atsiranda poreikis kitokiems draugams, nejučia pajunti, kaip gausėja draugų ratas, atsiranda naujų šeimų ir panašiai.
Ar Jums svarbu turėti draugą?
Mūsų su vyru dažnai klausia, iš kur mes turim tiek draugų? Kartais susimąstau, ar visi mus supantys žmonės yra draugai? O gal tik pažįstami, gyvenimo pakeleiviai, sutikti tam tikroje stotelėje... Ar draugai - turtas? Jei taip, tai jaučiuosi turtuolė.
O kai pagalvoju geriau, tai nelabai turiu tikrų draugų, na tokių, su kuriais galėčiau eiti į žvalgybą, o gal tie, kuriuos tokiais laikiau, nuvylė... Arba tiesiog dar neatsirinkau, kuris galėtų tokiu būti.
Ar susidūrėte su tokiomis situacijomis, kai jums artimas žmogus tiesiog atsiriboja nuo jūsų vien todėl, kad keičiasi kažkurio iš jūsų socialinė, materialinė padėtis? Šiandien aš kupina klausimų, norisi tiesiog pasvarstyti, kas, kodėl, kaip...
Malonių pašnekesių, lekiu į kirpyklą, gal grįš įkvėpimas :)
Per Jonines😀 smagu 😀
apie metus snekat😃
kadangi tik neseniai sužinojau kad dalina, tai vėl neparašiau, kad ir mes jį geriame..
laura- as 26, veziuke 😀
mes jau gavom dovaneles, misinuko atsisakem nes mum netinka 😀
man 24 o vyrui 25 tai jau toki kaip reikiant 😃
sveikos gyvos, vakarojat? maniškis valandą turškėsi su tėveliu, tai matyt pervargo, nes vos išdžiovinau, smigo miegoti, tikiuosi nakčiai 😀
Mes su vyru išvis gražiai jis 18, aš 19, o 20 Vanesai bus 1,5 😀
apie metus ziuriu kalbat
o kad priplepejot 😀
Laurut mes bendraamžės, man liepą 26, ir vyrui liepą 28 😀
na man birzely 30, o vyrui uz 5 dienu 33 😀
Mes irgi bijom, neleidžiam, jei tik pamatau, kad artinasi užkeliu ir ramu...nors šiandien nežinau iš kur plaunu grindis ir kauliuką pašlaviau, o ji capt į burną, tai tik su batonu išvyliojau...
Mes turim dvi dėžes, tai būdavo vis vieną dieną vieną dėlioja, kitą dieną kitą, o dabar išvis nejudina...paslėpti po dangčiu guli ir neįdomu 😀
Laura- nu nu, smalsu pasidare, o tai kiek tai pensininkei emtu? 😉
as ir taip pat darau su naujais ir senais😀
Oi Giedre, šiukšlynė tai rojus, galėtų ir gyventi joje, tai turiu kelti ant dujinės 😀
Tu nepatikėsi šiandien pirmą dieną, kai dėžę pajudino, vis ateinam žaisti, tai tabį, šunį pamyluoja, pašoka ir tada einam vaikščioti, turiu ant palangės kelti ir žiūri pro langą, o dabar ant stalo užkeliu, tai šoka, lipa nuo stalo ant komodos nes pristūmiau, kad nenukristų...nežinau kas jai darosi 😀
laura- nu ne pensininkai, tas kanalas ir mano megstamiausias 😃
mano vaikui geriausi zaislai kap as sakau siuksles😃 kur daugiau suluze,tai kokie indeliai...