Labas rytas, kaip jums naktelė? Aš vakar sėdėjau tuščia galva... Visos mintys sukosi apie mano gyvenimą - praeitį, dabartį, ateitį...
Todėl nepykit, kad šiandieninė tema šiek tiek padrika... Gal kam nors atrodys banali... Pakalbėkim tiesiog apie draugystę...
Draugystė yra abipusė priklausomybė, kuri remiasi abipusiu nepriklausomumu. (Vu Džing Siung)
Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. (F. De Larošfuko)
Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, – pasitikėjimas. (H. De Balzakas)
Būtų galima citatų grandinę tęsti ir tęsti. Parinkau šias citatas neatsitiktinai. Pasvarstykime, ar turime draugų, kuriais pasitikime? Ar būna tikra draugystė? Ar tikrai draugystė priklausomybė? Kaip mes susirandame draugus? Ar kontroliuojame savo vaikų pasirinkimą, su kuo draugauti?
Apie draugystę prirašyta begalės romanų, sukurta eilių, sentencijų, poemų, dainų. Tema atrodo gana įprasta, bet ja galima diskutuoti ir diskutuoti. Juk esama įvairių draugystės rūšių, bėgant metams draugai keičiasi, vieni natūraliai nunyksta, kiti atsiranda.
Sukūrus šeimą atsiranda poreikis kitokiems draugams, nejučia pajunti, kaip gausėja draugų ratas, atsiranda naujų šeimų ir panašiai.
Ar Jums svarbu turėti draugą?
Mūsų su vyru dažnai klausia, iš kur mes turim tiek draugų? Kartais susimąstau, ar visi mus supantys žmonės yra draugai? O gal tik pažįstami, gyvenimo pakeleiviai, sutikti tam tikroje stotelėje... Ar draugai - turtas? Jei taip, tai jaučiuosi turtuolė.
O kai pagalvoju geriau, tai nelabai turiu tikrų draugų, na tokių, su kuriais galėčiau eiti į žvalgybą, o gal tie, kuriuos tokiais laikiau, nuvylė... Arba tiesiog dar neatsirinkau, kuris galėtų tokiu būti.
Ar susidūrėte su tokiomis situacijomis, kai jums artimas žmogus tiesiog atsiriboja nuo jūsų vien todėl, kad keičiasi kažkurio iš jūsų socialinė, materialinė padėtis? Šiandien aš kupina klausimų, norisi tiesiog pasvarstyti, kas, kodėl, kaip...
Malonių pašnekesių, lekiu į kirpyklą, gal grįš įkvėpimas :)
O mes žinias žiūrim dabar ir tada po moterų, reikia pažiūrėti kas dedasi pasaulyje 😀
😃
Tai distanciniu kanalus junginėja jau seniai ir juokiasi sėdėdama, toršerą irgi įjungia, išjungia, bet va kas reikia jai mokėti, lavinamuosius žaidimus žaisti tai nei bū nei me 😀 sakai dėti čia, o ji ne ne ne 😀
Tiesa, kad kuo tuolyn tuo nebespėju ir aš visko rašyti 😀 blogiausia, kad iškart nerašau, o vėliau pamirštu...na aš sunkiai bet dar daug spėju, va dabar žaidžia ant stalo šalia, tai rašau 😀 ir viena ranka saugau 😀
negaliu žinokit prisijungt i diskusija- Ugne idarbino, akd popieriaus lapus karpyciau, mokykloj gulbe daro.... 😃
šiandien moterys paskutinė serija, žiūrėsiu išsižiojus, vsio einu pas vaika
kas ziur moteris tai siande nuo puse 9 rodys visa valanda rodys.ir paskutine serija
Daug mokat tikrai, šaunuolis 😀 O mes ate ate išmokom iš teletalių tai iš sako ateee ateee, taip e patęsdama 😀 teletabius sako tabis, o daugiau tai murma, kartais suprantu, kartais ne...dar reikia man mokytis jos žodyno 😉 o dėl kate, draugės mergytė tikrai sakydavo kateeee 😀 bet kiekvienas vaikutis individualus ir aš visai nesuku galvos, pradės kalbėti kai reikės 😀
ai mano vaikas ir sako ate, kaka,ku ku,
nežinau mano abu pirma sakė tete, matyt mamos jie neturi 😃
bet visai nepanasus zodis i zuvi😃
Šiukas 😀 gerai skamba 😀 o aš maža žuvis vadinau zibzėm ir iš kur tokia nesamonė 😀
nu jei pugu pranasauja tai vel i kaima nenuvarysim☹
mano mergaite sako mama,lialia, šiukas(suniukas),atei(ateik),neno(nenoriu),ačiu,bai(baik),sys(sysiu nori)
Aga Šulija lyg žada labai sublogėjimą: sniegą, vėją ir t.t.
Lauryt, tavo vaikiukas tai šaunuolis ir kiaušinukus dėlioja, ir viską parodyti moka, o maniškė tai viską išmėto ir jai nei kiaušiniai, nei dėlionės galvoje, va paišyt dar nori, o daugiau sienom lipti...
Maniškė trijų dienų verkdama taip suaimanavo aiškiai mamaaaaaa, tai juokėmės, kas bus toliau 😀
Smagūs svečiai su dovanom 😀 O mes sakom mama, tete, am (valgyti), atiu (ačiū), aeinu (kažkaip taip ateinu) 😀 ir viską bando sakyti, bet mes su ja kalbate tik kaip tarpusavyje sveikais žodžiais, todėl pas ją tokių au, lialia nėra, bet viską bando atkartoti ką sakom ten vaikutis, ar lempa ir pan. Tokia taktika gera, bet greičiausiai vėliau pradėsim kalbėti ir iškart žodžiais...keista buvo, kai į viską pradėjo sakyti atiu, bet matyt nuo manęs, nes aš jai visada sakau prašom, ačiū ir akcentuoju...
tai kitas vaikelis bus berniukas. o mano vaikas mama
turejau omeni kai susinervinu
as dar nebuvau perskaiciusi blemba uzkniso kai kiti papraso tai mygom lekia o kai as tai ilgiausiai turiu prasyt kol nesusinervinu ir pati pasidarau