Labas rytas, kaip jums naktelė? Aš vakar sėdėjau tuščia galva... Visos mintys sukosi apie mano gyvenimą - praeitį, dabartį, ateitį...
Todėl nepykit, kad šiandieninė tema šiek tiek padrika... Gal kam nors atrodys banali... Pakalbėkim tiesiog apie draugystę...
Draugystė yra abipusė priklausomybė, kuri remiasi abipusiu nepriklausomumu. (Vu Džing Siung)
Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. (F. De Larošfuko)
Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, – pasitikėjimas. (H. De Balzakas)
Būtų galima citatų grandinę tęsti ir tęsti. Parinkau šias citatas neatsitiktinai. Pasvarstykime, ar turime draugų, kuriais pasitikime? Ar būna tikra draugystė? Ar tikrai draugystė priklausomybė? Kaip mes susirandame draugus? Ar kontroliuojame savo vaikų pasirinkimą, su kuo draugauti?
Apie draugystę prirašyta begalės romanų, sukurta eilių, sentencijų, poemų, dainų. Tema atrodo gana įprasta, bet ja galima diskutuoti ir diskutuoti. Juk esama įvairių draugystės rūšių, bėgant metams draugai keičiasi, vieni natūraliai nunyksta, kiti atsiranda.
Sukūrus šeimą atsiranda poreikis kitokiems draugams, nejučia pajunti, kaip gausėja draugų ratas, atsiranda naujų šeimų ir panašiai.
Ar Jums svarbu turėti draugą?
Mūsų su vyru dažnai klausia, iš kur mes turim tiek draugų? Kartais susimąstau, ar visi mus supantys žmonės yra draugai? O gal tik pažįstami, gyvenimo pakeleiviai, sutikti tam tikroje stotelėje... Ar draugai - turtas? Jei taip, tai jaučiuosi turtuolė.
O kai pagalvoju geriau, tai nelabai turiu tikrų draugų, na tokių, su kuriais galėčiau eiti į žvalgybą, o gal tie, kuriuos tokiais laikiau, nuvylė... Arba tiesiog dar neatsirinkau, kuris galėtų tokiu būti.
Ar susidūrėte su tokiomis situacijomis, kai jums artimas žmogus tiesiog atsiriboja nuo jūsų vien todėl, kad keičiasi kažkurio iš jūsų socialinė, materialinė padėtis? Šiandien aš kupina klausimų, norisi tiesiog pasvarstyti, kas, kodėl, kaip...
Malonių pašnekesių, lekiu į kirpyklą, gal grįš įkvėpimas :)
O tai, kad su vyru neišeina atvirai pabendrauti, kaip su drauge - nematau nieko blogo. Ne visi juk tokie vyrai-draugai yra. Svarbiausia, kad bent jau apie tave pasirūpintų, paklaustų, kaip tavo diena prabėgo, t.y., būtų rūpestingas, vyriškas. Ką gali žinoti, kad ir vyras tipo klauso tavęs, o galvoje kirba mintis - kas čia šiandien laimės:LR ar Žalgiris; kokias čia padangas pirkti😀Čia, sakau, kaip Urviniam žmoguje pasakoja, vyrai tik kažkur tolumoje girdi žmonos balsą😀
man juokingiau nera kai pamato koki varda tel vyr.ar kalbantis su vyr.ar dar kas ir puola,klausineja ,priekaistauja,nuproteciau nuo tokio gyvennimo...taipogi ir moteru ego-logika buna keista tuo atzvilgiu..pirmam amziuje 😃 na pirmoje santuokoje buvo 360laipsiu viskas kitaip negu dabar..turiu su kuom palyginti ir nedaryti nesamoniu tokiu pat
ne mk o mb 😃
turejau drauga pyvdu tikraja zodzio prasme debila,asila ...ir esu tokia laiminga,kad mk nepavydi liguistai,uzmeta ka juoko forma,bet nera niekad ko prikises..as dar draugystes metu pakl.ar nori foto paziuret busvusiu draugu ar ,kad papasakociau nuotykius,atsakymas-man tai neidomu. 😀
Mes jau namuose, apėjom porą ratų, tiksliau 30 min. panešiojau brangiausią savo nešuliuką 😀 oras nuostabus, tik mano nugarai toks žygis mirtinas, einu ieškoti vaistų nuo skausmo...☹ laukiu pavasario, kada mažytė ploniau aprengta pati galės vaikščioti arba stumti stumduką, nes dabar su kombiu sunkiai pajuda 😀
gal sakau jam su laiku ir ateis noras kalbetis, isispasakoti
Nu, ir aš turiu tokį pažįstamą - ala draugelį nuo senų laikų😀Taip išėjo, kad mes kartu studijavom vienoje įstaigoje, paskui susitikom kitoe įstaigoje, buvome kursiokais. Bet taip natūraliai mums išeina bendrauti.Tai jis mane pakviesdavo papietauti, tai aš jį. Jokių pašalinių minčių - bent jau iš mano pusės😀Dabar turim šeimas, galima sakyti jo žmona ir aš vienu kartu gimdėm, bendraujam telefonu. Vyras viską šitą žino, nieko nesako, nes aš neslėpiu.
Robke ne pastebejai o tai ir yra,vyrai sprendzia per ten savo problemas
Mes kartu jau vienuolika metų, penkti kaip ženoti. Kol nebuvo dukrytės, vyras man buvo pirmoj vietoj,kaip meilužis ir pan. Kaip atsirado pirmagimė, dabar man vyras tik po dukros, manęs, tėvų😀Kažkaip kitaip viskas apsisuko. kaip man sunku būna, kaip lieku viena - gailiuosi, 😀kad už jo ištekėjau, nes jo darbo specifika bei nežinomybė, kas bus vėliau, arba baisi žinomybė, kas bus vėliau mane iš proto varo.
Linciuke- tam reikia laiko. Manisksi ir nesikalbedavo, jam uztekdavo vien fakto kad salia zmona, dukra. O as viduj miriau, viriau, selau... Man norejos kalbetis. As emocionali, kelis kartus iki asaru isrekiau, ko man reikia, tai dabar labai graziai vakarais, kai vaikai uzminga, psikalbam apie viska.
NA pavydas su saiku reikalingas, reiškia, kad rūpim, bet proto ribose. Iki 😉
Regina- sujuokinai su grietine 😃 Iki 😀
saunu divka, kad jus kalbates, o mes bendru tokiu pokalbiu neturime, maniskis ne megejas kalbeti, o ir as jau ipratau su juo neatvirauti
iki mamukai 😘
oj tie vyrai pavydalei............ nors ir man sukirba kai maniskis pasako: grietines prie pietu nedek. bufete Kriste duos 😃 cia darbe
Beje vyram pastebėjau atrodo, kad visas problemas lovos reikalai gali išspręsti, toli gražu, jei ant širdies akmuo guli, neramina kažkas, tai tik poalbis gali emocijas nuraminti . . .
Kaip aš noriu į lauką☹.Negaliu, dukrytė temp. turi. o taip gražu...
Keista, kalbant apie drauges ir vyrą, aš savo vyrui išsipasakoju dažniau ,kas man ant širdies, netgi apie drauges savo. Užplaukia valandėlės ,kaip atsisėdam, ir duodam,kas kam ant širdies.Draugių daug neturiu, bet džiaugiuosi tomis, kurias turiu.Nors paskutiniu metu labai retai susitinkam: vaikai, buitis, atstumas ir bla bla bla.Turiu pažįstamų, su kuriomis geriu kavą, šneku apie vaikus ir pan. Bet nelaikau jų draugėmis.
na tikiu, kad su laiku susigyvensim, gal😀
Linut gaila girdeti.............. as va buna pasigailiu, neslepsiu 😃 vis idealumo ieskau. Paskui ir vel gerai.............
Oi regina pažįstama situacija, aš nebepasaoju, ad po paskaitų su grupiokėm ir grupiokais einam ur pavalgyti ar po pardes palandžioti, nes pavydas pasireiškia, toi dalykai ne visiem suprantami vyram . . . aš ir mėgėja jam pasakotis, bet jei matau, ad jam tai neįdomu ir nepasaoju. Anksčiau grįždavau iš paskaitų ir pradėdavau įspūdžiais dalintis, jam neįdomu akivaizdžiai, grįždavau - nepasakojau, tai ėmė pats klausinėt kaip sekės, ko tyli 😀
O šiaip pasikalbam kaip ir visi sutuoktiniai apie daugelį dalykų. Dažnai kas su pomėgiais susiję, lekiam žuvauti, būna smagu kartu būt ir azartas, arba į iną, arba kašę kartu žiūrim, anksčiau gėdijaus nereikšdavau emocijų, bet man patinka varžybos tai dabar daugiau nei jis komentuoju 😃 na, bet ne apie tai. Turiu omeny, kad kai kurių dalykų ir neverta sakyti . . .nes ne visi vyrai supratingi, maniškis ir prikišdavo, ad einu ne vien su grupiokėm, nuo tada ir nesakau. O jei per skype parašo grupiokas, kas su mokslais susiję išvis balalaika . . .