Labas rytas, kaip jums naktelė? Aš vakar sėdėjau tuščia galva... Visos mintys sukosi apie mano gyvenimą - praeitį, dabartį, ateitį...
Todėl nepykit, kad šiandieninė tema šiek tiek padrika... Gal kam nors atrodys banali... Pakalbėkim tiesiog apie draugystę...
Draugystė yra abipusė priklausomybė, kuri remiasi abipusiu nepriklausomumu. (Vu Džing Siung)
Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. (F. De Larošfuko)
Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, – pasitikėjimas. (H. De Balzakas)
Būtų galima citatų grandinę tęsti ir tęsti. Parinkau šias citatas neatsitiktinai. Pasvarstykime, ar turime draugų, kuriais pasitikime? Ar būna tikra draugystė? Ar tikrai draugystė priklausomybė? Kaip mes susirandame draugus? Ar kontroliuojame savo vaikų pasirinkimą, su kuo draugauti?
Apie draugystę prirašyta begalės romanų, sukurta eilių, sentencijų, poemų, dainų. Tema atrodo gana įprasta, bet ja galima diskutuoti ir diskutuoti. Juk esama įvairių draugystės rūšių, bėgant metams draugai keičiasi, vieni natūraliai nunyksta, kiti atsiranda.
Sukūrus šeimą atsiranda poreikis kitokiems draugams, nejučia pajunti, kaip gausėja draugų ratas, atsiranda naujų šeimų ir panašiai.
Ar Jums svarbu turėti draugą?
Mūsų su vyru dažnai klausia, iš kur mes turim tiek draugų? Kartais susimąstau, ar visi mus supantys žmonės yra draugai? O gal tik pažįstami, gyvenimo pakeleiviai, sutikti tam tikroje stotelėje... Ar draugai - turtas? Jei taip, tai jaučiuosi turtuolė.
O kai pagalvoju geriau, tai nelabai turiu tikrų draugų, na tokių, su kuriais galėčiau eiti į žvalgybą, o gal tie, kuriuos tokiais laikiau, nuvylė... Arba tiesiog dar neatsirinkau, kuris galėtų tokiu būti.
Ar susidūrėte su tokiomis situacijomis, kai jums artimas žmogus tiesiog atsiriboja nuo jūsų vien todėl, kad keičiasi kažkurio iš jūsų socialinė, materialinė padėtis? Šiandien aš kupina klausimų, norisi tiesiog pasvarstyti, kas, kodėl, kaip...
Malonių pašnekesių, lekiu į kirpyklą, gal grįš įkvėpimas :)
as saviski parveziau i kambari, ti toliau issziojes miega 😀
as vaikystej tuerjau juru kiaulyte, ziureku, laboratoriniu ziurkiu ir kanareliu, bet dabar tik suo ir kate man priimtiniausi😀 dar zuvyciu labai noriu 😀
Labas😀 na mane sie nuostabus gyvunai kiekviena kart stebina😃 zavu.............. DIEVINU GYVULIUKUS
Auginau ir aš jūrų kiaulytes, parsinešiau atsimenu iš klasiokės vieną, ėmė tuti man ji, sakau gal nešėrė jos, ateinu vieną rytą dar dvi atsivedus 😃 Ot džiaugsmo buvo 😃
ai mielas gyvunelis dabar anksciau nelabai
as tai bijociau is viso i rankas paimt 😃
oi nu neikando😀 va kad nusluostyt jam nepatiko
ziurek giedre kad y ausis vandenio jai nepapultu
musu suo ir draugiskas meilus tik va su katem nedraugauja nors tu ka 😀 pagautu tai sudraskytu 😀 pasakai ''vanile, kate'' tai net inkscia ir dairosi kur 😃
einu juru kiaulyte maudyt bet kaip bijau
ten tai kiemsargiukai mazo ugio😀 jetau bet pavojingi, viena kalike sunu siuto tai kaimyno dar mazesnis suo atbego musiskiai ivare i pruda ir papjove. aisku gaila sunuko bet tai kiek gali i svetima kiema eit. musu tai protingi
kalbant apie suni, tai musiskio genuose nera agresijos 😀 gal todel ir sutaria. Jam visas pasaulis draugai 😃
vasara namie bunu kai vaikas miega ir kai pietus darau o taip tai lauke😀
musu suo irgi panasiai giedre, jei pamato kate tai atrodo voljeras net siubuoja o kai jis toks nemazas vokieciu aviganis tai net baisu buna 😀
as pati nenoriu sedet namie kai oras uz lango toks fantastiskas 😀
mano tevu kaime 2 sunys paleidi tai kai pamato kate papjaun...
maniskis ir laukely. Pietinej pusej terasoj taip silta, vejelis neuzpucia, kaip siltnamy kokiam 😀
eikit butinai y lauka as galvoju kai mazasis atsikels ir pavalgys tai vel y lauka eisim 😀 nors miega lauke 😃
kai mes lauke buvom buvo 0 laipsnio
Giedre- dabar jau maziau sutaria, cia pernai ziema tokie draugeliai buvo 😃