Skirkite laiko tik sau ir... gerai knygai

Skirkite laiko tik sau ir... gerai knygai

Ta saldi akimirka, kai galima skirti laiko tik sau ir... gerai knygai. Rašytojų sąjungos leidykla pristato naujausias knygas ir kviečia išsirinkti knygą pagal savo skaitymo skonį. Knygose – ryškūs moterų personažai, pulsuojanti šeimos drama, kinematografiški vaikų likimai, Maroko, Jungtinių Amerikos Valstijų, Norverijos peižazai ir lengvas būdas gerai išsimiegoti.

Leilos Slimani „Kitų šalis“ – ryškiaspalvis ir svetimas Marokas

Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė

1944-aisiais elzasietė pamilsta marokietį, prancūzų dalinio karį, ir jaunoji pora išvyksta į Maroko naujakurių miestą Meknesą. Kol Aminas bando įdirbti akmeningą ir bevaisį žemės sklypą, prislėgta Matilda per dienų dienas su dviem vaikais tvarkosi atkampiame ūkyje. Jauną moterį trikdo vietinių nepasitikėjimas, ją kamuoja pinigų stygius ir blėstantis vyro dėmesys. Iš tėvų namų patekusi į sutuoktinio namus Matilda netapo nei labiau nepriklausoma, nei įtakingesnė. O jis, deja, neturi nei laiko, nei gebėjimų ją paguosti.

Ar iš esmės svetimas pasaulis gali tapti savas? Ar atsipirks poros triūsas? Ar pavyks susvetimėjusiems žmonėms atgaivinti meilę? Visi šio romano veikėjai gyvena „kitų šalyje“ – kolonistai ir vietiniai, kariai ir žemdirbiai. O ypač moterys, vyrų šalyje be paliovos ieškančios sau vietos.  Talentingoji romanistė šioje margoje freskoje atkuria epochos įtampas su didžiule empatija, tiksliai ir subtiliai pasakodama veikėjų istorijas.

Šeimos kelionė automobiliu per Jungtines Amerikos Valstijas Valerijos Luiselli romane

„Prarastųjų vaikų archyvas“

Iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė

Tvoskiant vasaros karščiui menininkų pora su dviem savo vaikais leidžiasi į kelionę per Jungtines Valstijas iš Niujorko į Arizoną. Šeimai traukiant į pietvakarius, jos santykiai pakrinka: tarp tėvų kyla vis didesnė įtampa, kurią netrunka pajusti ir vaikai. Griebdamiesi įvairių kelionę praskaidrinančių dalykų – įnikdami tai į dainas, tai į žemėlapius, tai į momentinių nuotraukų fotoaparatą, – vaikai mėgina dorotis ir su krize, ištikusia jų šeimą, ir su kur kas didesne, vis labiau dominuojančia žiniose – šią liudija pasakojimai apie tūkstančius vaikų, kurie mėgina iš Meksikos per sieną prasmukti į JAV, tačiau galiausiai arba patenka pareigūnams į rankas, arba tiesiog pakeliui pradingsta be žinios dykumoje.

Šis romanas – tai ir talentingai literatūriškai perteikiama pabėgėlių krizės, ir jos priežasčių analizė, per Meksikos ir JAV sieną kasmet traukiančių tūkstančių vaikų patiriamų siaubų fiksavimas. Autorė kerinčia, žaisminga proza vykusiai manevruoja tarp grožinės išmonės ir dokumentikos. Įvykiai nušviečiami ne vienu, bet keliais dėmesį prikaustančiais pasakotojų balsais, laviruojant tarp vienas kitą keičiančių skirtingų teksto skambesio ir temų registrų, pasitelkiant paveikius, nestandartinius įvaizdžius. Kūrinys alsuote alsuoja kvapą gniaužiančia vaizduote, empatija ir giliu žmogiškumu.

Nepaprastos moters istorija naujausiame Roy Jacobsen romane „Rigelio akys“

Iš norvegų kalbos vertė Nora Strikauskaitė

Ingrida su dešimties mėnesių dukra leidžiasi į kelionę per Norvegiją. Ji ieško savo vaiko tėvo. Avėdama aulinius batus, su kuprine ant nugaros iškeliauja pietų kryptimi. Kiekvieną kartą, kai prašosi nakvynės, moteris vis paklausia, gal kas prisimena rusą, bėgusį per kalnus paskutinę karo žiemą? Keliaudama Ingrida susiduria su daugybe nepaprasto likimo žmonių. Kiekvienas jų slepia savo randus, kiekvienas gyvena savo viltimi ir neviltimi. Ar Ingrida ras tą, kurio ieško? Kokią Norvegiją ji išvysta 1946 metais? Ar įmanomas įprastas gyvenimas po katastrofos?

„Rigelio akys“ – tai poetiška ir kartais žiauri nepaprastos moters istorija. Ir kartu pasakojimas apie paprastus pokario žmones. Karas juos keičia. Kaip ir taika. Kažkas nutinka jų atminčiai. Ar jie prisimins, kuo buvę? Ši knyga – romanų „Neregimieji“ (liet. 2018) ir „Balta jūra“ (liet. 2019) tęsinys, unikalus „lėtosios“ literatūros pavyzdys, pasakojimas apie laisvę, likimą, paprastą atsakomybę ir kasdienę drąsą.

Kaip rasti jėgų nepalūžti, kai viską esi praradęs, Ann Napolitano romane „Mielasis Edvardai“

Iš anglų kalbos vertė Inga Čepulienė

Vieną vasaros rytą dvylikametis Edvardas, jo mylimas brolis, tėvai ir 183 kiti keleiviai Niuarke įlipo į lėktuvą, besirengiantį skrydžiui į Los Andželą. Tarp keleivių atsidūrė ir Volstrito vunderkindas, ir mergina, mėginanti susigyventi su žinia, kad nelauktai pastojo, ir sužeistas karo veteranas, grįžtantis iš Afganistano, ir verslo magnatas, ir laisvo būdo moteris, paliekanti ją nuolat kontroliuojantį sutuoktinį. Perskridęs pusę šalies, lėktuvas sudužo. Išgyveno vienintelis Edvardas.

Edvardo likimas prikaustė visos šalies dėmesį, tačiau svarbiausia jam, likusiam vienam, be šeimos, buvo kaip nors rasti vietą šiame pasaulyje. Berniuko neapleido jausmas, kad svarbi jo savasties dalis tebėra likusi ten, danguje, visiems laikams susisiejusi su visais juo skridusiais keleiviais. Vis dėlto galiausiai jam prieš akis atsivėrė netikėtas atradimas, leidęs priartėti prie atsakymų į esminius gyvenimo klausimus.

„Mielasis Edvardai“ – tikrais įvykiais paremtas romanas. Tai sykiu ir nepaprasta brendimo istorija, ir daugiadimensė nepamirštamų veikėjų galerija, ir kvapą gniaužiantis pavyzdys, kaip sudaužyta širdis gali vėl išmokti mylėti.

Veiksmo filmą primenantis Jeanine Cummins „Amerikos purvas“

iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė

Lidija gyvena Akapulko mieste, Meksikoje. Jai priklauso knygynas, kuriame ji ir dirba. Moteris turi sūnų Luką ir nuostabų sutuoktinį žurnalistą Sebastjaną. Nors įprasta kasdienybė Akapulke dėl narkotikų kartelių veiklos ima aižėti, Lidijos padėtis kol kas visai patogi. Vieną gražią dieną į knygyną įžengia vyriškis. Chavjeras pasirodo esąs tikras eruditas. Jis žavus, jiedu susibičiuliauja. Lidija to nežino, tačiau šis žmogus – dar ir naujausio narkotikų kartelio, agresyviai plečiančio įtaką mieste, vadeiva. O Lidijos vyras tuo metu rengia išsamų tiriamąjį straipsnį apie Chavjerą: vos jį išspausdinus, šeimos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo.

Priversti bėgti Lidija ir jos aštuonmetis sūnus Luka netrukus atsisveikina su ligi tol turėtais įprastiniais viduriniosios klasės gyvenimo patogumais. Jie akimoju tampa eiliniais migrantais, keliaujančiais per Meksiką ant traukinių vagonų stogų Jungtinių Amerikos Valstijų link. Ko gero, tik ten jų nepasieks Chavjero ranka. Pakeliui sutikdamas begales bėdžių, taip pat mėginančių nusigauti į šiaurę, Lidijos sūnus įsitikina, kad visi jie bėga nuo kažko. Tik kur būtent jie nubėgs?

Perskaičiusieji „Amerikos purvą“ pasikeis negrįžtamai. Tai viena svarbiausių mūsų laikų knygų – literatūros žygdarbis, kiekviename puslapyje pulsuojantis širdgėla, drama ir humaniškumu.

Tiesiog klasiškas Harriet Tyce trileris „Raudonasis apelsinas“

iš anglų kalbos vertė Dalia Paslauskienė

Elison pasisekė. Ji turi mylintį vyrą, nuostabią dukterį ir dirba nenuobodų darbą. Jaunai advokatei pirmą kartą paskiriama ginti žudikę. Tačiau Elison piktnaudžiauja alkoholiu. Ir nelabai rūpinasi šeima. Ji užmezgė romaną su kolega, kuris, rodos, nusiteikęs peržengti visas jos nubrėžtas ribas.

Elison ginamoji neneigia nužudžiusi savo vyrą – ji pripažįsta kaltę, sutinka, kad jos vieta už grotų. Bet kažko šioje istorijoje stinga. Gal išgelbėjusi ginamąją Elison išsigelbės pati? Deja, kažkas žino visas Elison paslaptis. Kažkas nori, kad ji sumokėtų už tai, ką yra padariusi. Kažkas nesirengia liautis, kol ji praras viską...

„Raudonasis apelsinas“ – naujausias Rašytojų sąjungos leidyklos išleistas, tamsus, originalus, klasiškas Harriet Tyce trileris. Tai debiutė autorės knyga, o vos pasirodžiusi buvo puikiai įvertinta šio žanro knygų mėgėjų, yra verčiama į daugelį pasaulio kalbų.

Norinčioms pagerinti miego kokybę Matthew Walker knyga „Kodėl mes miegame“

Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė

Miegas – vienas svarbiausių, tačiau vis dar nepakankamai perprastų ir įsisąmonintų mūsų gyvenimo reiškinių. Dar visai neseniai mokslas buvo nepajėgus atsakyti į klausimus: kodėl mes miegame, kokią naudą miegas suteikia arba kodėl nemiga sukelia labai sunkių padarinių sveikatai. Palyginti su kitais baziniais gyvenimo poreikiais, – valgymu, gėrimu, dauginimusi, – miego paskirtis išlieka kur kas mažiau aiški.

Iš tiesų miegas praturtina galybę smegenų funkcijų – be kita ko, gebėjimą mokytis, įsiminti ir priimti logiškus sprendimus. Jis perkalibruoja mūsų emocijas, sutvirtina imuninę sistemą, suderina metabolizmą ir reguliuoja apetitą. Sapnai sukuria virtualios realybės erdvę, kurioje smegenys apjungia seniau įgytas ir dabartines žinias, generuoja kūrybiškumą.

Aptardamas pažangiausius mokslo laimėjimus ir remdamasis asmenine kelis dešimtmečius trukusia mokslinių tyrimų praktika autorius parodo, kaip mes galime deramai išnaudoti miegą gerindami savo pažintinius gebėjimus, susikurdami geresnę nuotaiką, sureguliuodami hormonus, užbėgdami už akių vėžiui, Alzheimerio ligai ar diabetui, sulėtindami senėjimo poveikį ir pratęsdami gyvenimo trukmę. Taip pat knygoje pateikiami logiški žingsniai, leisiantys kasnakt vis kokybiškiau išsimiegoti. 

Daugiau knygų naujienų www.rsleidykla.lt