Pažadėjau sugrįžti..

Niekam turbūt nekyla klausimų apie ką šis straipsnis.. ŽINOMA! Apie šaunųjį MK gimtadienį. :)

Mamyčių klubą atradau po Jorės gimimo – maždaug prieš du metus (nežinau kaip aš anksčiau sugebėjau jo neatrasti, juk sūnui jau greit 8 metai..) Ir atradau labai tokiu.. hm banaliu būdu :D Turėjau gražių besilaukiančios fotosesijos nuotraukų.. na taip norėjosi kažkam parodyt :) MK kaip tik vyko kažkoks nėštukių konkursėlis. Nusiunčiau nuotrauką ir.. op – mes laimėtojai :) Negalėjau patikėt, kad viskas taip paprasta. Vėliau sudalyvavau konkursėlyje iš kelių etapų, kas savaitę reikėjo rašyt straipsnius ir tada supratau, kad aš galiu šiek tiek rašyti! Ir man tai PATINKA! :)

Jeigu kas nors mane norėtų labai stipriai nubausti, tiesiog turėtų uždrausti bendrauti. Bendravimas su žmonėmis man reikalingas kaip vanduo (du metai namuose..  jau nenustygstu vietoje – reikia veiksmo.. prisigalvoju jo, bet.. apie tai kitoje laidoje :)). Taigi jau pernai spirgėjau kaip norėjau į MK gimtadienį, bet.. atstumas, dar Jorė gana nedidelė – susilaikiau. Skaičiau įspūdžius po šventės ir pavydėjau :)

Užtat šiemet, dar MK nepradėjus net planuoti gimtadienio aš jau žinojau, kad į jį važiuosim. Visi.. Aš net užprogramavau, kad nei vienas nesirgsim :D

Šeštadienis.. 7:30, mes autostradoje – riedam “šventę švęsti” :D Vaikai supratingi, nezyzia, nepyksta, nestabdo kas 20minučių. Tokiu būdu atvykstam dar gerokai iki šventės. Prie įėjimo Eglė, Goda ir mažoji padėjėja – Olivija. Paradoksas – ateini į gimtadienį ir dar gauni dovanų: kalną dovanų :) Grįžusi pabandžiau nufotografuoti visas gėrybes. Aišku to kas buvo paprastai ir lengvai suvartojama jau nebeliko, bet vistiek visko daug :

AČIŪ rėmėjams ir MK komandai už malonias staigmenėles! :)

Kaip ir tikėjausi, mano mažoji taip laukusi susitikimo su “dinonaurais”, jau prie antrojo iš jų pasiprašė ant rankų ir tyliai kartojo”neniuoju neniuoju” :D Sąžiningai pasakius, aš pati keliskart krūptelėjau kai netikėtai visai šalia koks “padarėlis” užriaumodavo.

Laimei laukė kiti, mažąjai labiau prie širdies, užsiėmimai:

O mūsų broils šaunuolis, be abejo, nepabūgo didžiųjų nasrų:

Ir tėtis grįžo atgal į vaikystę:”Faustas labai norėjo nufotkint”… Mhm.. tikiu tikiu :D

Smagu buvo gyvai susipažinti su merginomis, su kuriomis atrodo esame puikios virtualios draugės :) Džiugu, kad ir ne virtualioje erdvėje pokalbių temos, atrodo, buvo be pabaigos. Plepėjom, užkandžiavom ir vėl plepėjom ir užkandžiavom..

Oi, netgi diplomą gavau. Tikrai laaaabai faina. Visai nesimaivydama sakau, kad tokios nominacijos nesitikėjau “Mylimiausia MK narė”. O kas nenori būti mylimas? Kad ir virtualiai :D

Dar sykį AČIŪŪŪ :)

Ir.. kaip gi be tortooooooo:

Laikas pralėkė be galo greit. Net liūdna pasidarė, kad jau pabaiga. Gerai, kad buvome suplanavę viešnagę pas draugus Vilniuje. Tad kitą dieną dar ir paturistavom. Nuvažiavome prie Kernavės, pasivaikščiojome Ąžuolų pažintiniu taku (nepamenu kaip tiksliai vadinasi, kas žino – pataisykit mane :) )

Likau maloniai nustebinta kaip gražiai tvarkosi pati Kernavė. Ir piliakalnių grožis:

Grįžome sekmadienio pavakary. Iš vasariško Vilniaus (+26 šilumos) – į rudenišką Klaipėdą (+17).  Na nieko, ateis šventė ir į mūsų kiemą (arba kitaip „ateis vasara ir į Klaipėdą „ ) ;)

Atsisveikinant Godai pasakiau „iki pasimatymo kitais metais“. Tai ką.. reikia jau kraut lagaminus, pažadų laužyt nevalia :) Ei, o gal vilnietėms pats laikas prie jūros? Paplūdimys.. saulė.. bangų mūša.. vaikai ramūs – stato smėlio pilis.. M? Vilioja? Aš irgi sakau, kad taip :D

Tai ką.. iki pasimatymo lygiai po metų prie jūros!! :)

Patys šilčiausi linkėjimai redakcijai ir visoms fantastiškiausioms mamyčių klubo mamytėms!!