Šiandien – Visų šventųjų diena – diena, kai pagerbiami visi šventieji.
Šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi.
O lapkričio 2-oji skirta pagerbti mirusiuosius – Lietuvoje tą dieną minimos Vėlinės. Ir abi šventės visuomenėje neretai minimos kaip viena. (wikipediaa)
Nors šios šventės ir suplakamos į vieną, tačiau gerai, kad jas turime…proga, galimybė prisiminti, susitikti su Anapilin išėjusiais draugais, kolegomis, artimaisiais, pažįstamais.
Tačiau ar reikia specialių progų apmąstyti tai, kas buvo mums brangu? Ar reikia laukti tos specialios dienos?
"Juk mirusieji glūdi mumyse, nors gyvename skirtingose erdvėse" (Vėlinės ir gyvųjų šventė). Patiko man ši mintis.
Ar dažnai prisimenate TEN išėjusius žmonės, kurie buvo jums brangūs?
Kaip dažnai aplankote jų kapus?
Ar kalbatės, prašote užtarimo, o gal susitinkate sapnuose?
Vika užuojauta...
Brangius jau iškeliavusius žmones prisimenu dažnai...Deja ant senelio ir močiutės kapų išeina nuvažiuot tik kartą metuose(ir tai deja nevisada..☹), nes tolokai palaidoti...O vat brangiosios mamos kapą stengiuos aplankyt kiek galima dažniau, uždegt žvakutę, sutvarkyt, pabūt prie kapo..Aišku ji mano mintyse kiekvieną dieną...
Deimante...gal cia atrodo kad paguodos ieskau ...as atsiprasau jei taip....bet man taip palengvejo kad va issakiau savo busena... ☹ aciu labai uz palaikyma ir supratima... ☹ o kad mane pabartu tai net sypsena trumpam atsirado veide,nes as ja prisimenu tokia linksma visada...ji sugebedavo visiems nuotaika pakelt.. 😕
aciu Laimonda..nezinau ar pasikeis kas nuo to kad save kaltinsiu,bet kolkas nezinau kaip tai tvardyt,valdyt...vos ne galva i siena trankau,kaltindama save...
Vika uzuojauta tau..bet jei save kaltinsi ar kas nuo to pasikeis?Esi netekimo busenoje ir tai normalios mintys.
augustyte ,nuosirdziai dekoju ☹
visoms ir visiems ir as linkiu ramaus Veliniu vakaro... 😕
vika stiprybes tau..uzuojauta...
as stengiuosi kelis kartus per metus aplankyti man brangiu zmoniu kapus,uzdegti zvakeliu,padeti gelyciu ...ilgesys ir atminimas islieka ...
ramaus veliniu vakaro...
Deimante,protiskai suvokiu...ir visi atrodo kazkada mirsime..bet dabar nemoku apsakyt...bet tokia nusivylus jauciuos...nusivylus savim..as kaltinu save kad as kalta,kad per velai greitaja iskvieciau ir pan..nezinau ka daryt....gal rimtai as kalta...kad taip jauciuos...mociute mire mano akyse....ryte atsibudom,pasiarbatinom,o po to taip greitai viskas....greitoji ir diagnoze biologine mirtis... 😥 butu dar gaivine,jei ne amzius...sake senoliams jau nebedaro elektrosoko... 😕
aciu mergaites ☹
o mano Luknyte tai poryt pamatys kas kapai...nes niekada ten nevezdavau...o poryt laidosim mano mociute,o jos vienintele ir paskutine prosenele ☹
kai buvau maza, kapines ta diena man patikdavo, tiek daug zvakuciu vakare blizgedavo, budavo taip ramu ir grazu. kasmet sia diena vaziuojam i kapines, uzdegam mirusiesiems zvakutes. nors vienu nepazinojau, kiti nesenai mus paliko, bet prisiminimuose visi gyvi
vika, nuosirdziausia uzuojauta ☹ 🌷
mano mociute vakar mire....ir kadangi "sventes"...iseigines, mylyma senole laidosim tik treciadienini 😥 Skaitau jusu pasisakymus ir braukiu asaras... 😥 Kai pamastau kad ne ideali anuke buvau,kad ir siurkstesniu zodziu isprusdavo is mano lupu...ir kad neina nieko atsiimt atgal...taip ir neatsiprasiau uz visa jai suteikta skausma ☹ ko gero pamanysite...mociute ne mama....bet ji man buvo antra mama... 😥 21metus pragyvenome kartu,ji daugaiu paslapciu zinojo uz mano mama ir daugiau patarimu duodavo...vienu zodziu turejau idealia mociute,kurios netektis mane labai sugniuzde... 😥 turiu mylyma dukryte,bet negaliu nustot verkus 😥
as cia ko gero ir nuo temos nukrypau....ir isvis ne i tema...bet truputi lengviau pasidare atverus sirdi... 😥
Kapuose- tik kunas,musu sielos indas....dazniausiai mes einame link kuno pamirsdami nemirtinga siela
Na geda prisipazint bet niekada neeinu ant kapu tik per velines ir tai ne kas met...
Beabejo nereikia specialių progų, artimi brangūs žmonės visada mūsų širdyse ir atgyja prisiminimuose. . . dėkoju dievui, kad vis dar turiu man brangiausius žmones ir bijau jų netekti, tačiau kaip bebūtų baimė natūrali ir visi turi su tuo susitaikyti. Išvis nereikia būti savanaudiškiems ir galvoti apie save, kad štai netekau, kaip man blogai, kaip aš liūdžiu, ir atlankyti artimojo kapą, kad ir kaip bebūtų sunku, ir prisiminti, kad jo liūdi ir daugiau žmonių. Kaip bebūtų diena reikalinga, kaip kad ir minėjo, kad yra proga nuvažiuoti ir skirti laiką būtent aplankymui, paminėjimui . . .mes taip pat važiuosime šiandien . . .
Mirtis yra neišvengiama gyvenimo dalis. Anksčiau ar vėliau mes visi susidursime su šia realybe,gedėjimas - emocinis procesas .Aš dabar prisiminus tą artimą žmogų kurio netekau išgyvenu kaskart uos pačius jausmus ir nereikia man važiuot i kapus nes žinau ,kad ten man bus laaaabi blogai..
specialiu progu nereikia prisiminti tuos zmones kurie iseja,bet tokios dienos gerai del nuvykimo kur kas toliau palaidoti.Ir niekados as nesimeldziu,aplamai niekados,uztenka pakelbeti pasibendrauti mintyse.
Retai aplankau senelių ir kitų giminių kapus.Bet su jais susiję prisiminimai visi šviesūs mano širdyje.Jau vien tai, kad šviesiai juos prisimenu yra savotiškas bendravimas su išėjusiaisiais...Ir tikrai, nereik specialių progų, kad prisimintumei juos.Bet kaip yra Kalėdos, taip ir šią šventę minime.Tai dar vienas iš progų ne tik aplankyti mirusius, bet ir susitikti su gyvais artimaisiais.Ypač liūdna ir graudu (štai ir dabar apie tai susimąsčiau), kaip išeina labai jauni žmonės. Esam patyrę netektį draugų rate.Su tuo labai sunku susitaikyti.Aš iki šiol vis nepatikiu, kad tokio tvirto, jauno vyruko jau nėra mūsų tarpe.
tikrai taip mes per mociutes 80meti padovanoijom 80roziu, tai mociute kita diena is laimes verke sake niekada gyvenime neesu gavus tiek geliu, sako zinoma gausiu kai numirsiu bet ju nebepaciupinesiu ir nebepauostysiu 😀 jai buvo didziausia dovana, kaip jio minejo niekas daugiau jai neprilygo 😀 siai dovanai 😀
kai maza buvau visada iki sis dienos sios "sventes "asocijuojasi su mano gimtadieniu, nes tik po ju ir mano gimtadienis, o dar ir musu atostogos mokyklines budavo😃 tai labai laukdavau...istiesu kapu per daug neturime, dziaugiuosi kad visi gyvi, mes sestadieni nuvaziavome aplankeme, tai sirdi ramuma...kadangi mano vyro mociutes gimtadienis neuzkalnu tai pasiemem torta, geliu ir nuvaziavom, tai ji kam cia tos geles, numirusiam reik nest....o as kaip tik sakau jai, zinot reik visada gyvus mylet tausot ir gerbt, gera zodi paskayt, o ne kai numirsta..gyvam labaiu reikalingi gerai zodiai, prisiglaudimas ir supratimas...
mes vakar vaziavome, nes siandiena vyras dirba 😀