Net sveikai maitinantis gali kilti sveikatos sutrikimų, tokių kaip pilvo pūtimas, nuovargis, migrena, odos bėrimai, miego sutrikimai, nepagrįstai padidėjęs svoris, pakilęs kraujospūdis ir pan. Ir nors, atrodo, laikomės sveikos mitybos principų, tačiau organizmui netoleruojant tam tikrų maisto produktų, ar sudedamųjų dalių (laktozės, glitimo), simptomų išvengsime tik juos pašalinę iš savo raciono.
Maisto netoleravimas ar alergija?
Beveik trečdalis žmonių skundžiasi į alergiją panašiais simptomais (niežtinti oda, bėrimai, vandeninga sloga, užgulta nosis, tinimai), tačiau alergiškų yra tik apie 5%. Viena dažnesnių tokių simptomų priežasčių - maisto netoleravimas. Pasak „SYNLAB Lietuva“ laboratorijos medicinos biologės Gretos Vaičiulienės, pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra laikas, per kurį asmuo pajunta simptomus. Maisto netoleravimo atveju, pavartojus netinkamo maisto, simptomai atsiranda po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką. Pirmojo tipo alergijos atveju simptomus pradedame jausti per 0,5-2 val. nuo sąlyčio su alergenais.
„Pagrindiniai maisto netoleravimo simptomai pasireiškia pilvo pūtimu ir skausmu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, migreniniais galvos skausmais, odos bėrimais, nuovargiu, nepagrįstai padidėjusiu svoriu, kraujospūdžiu“, – teigia „SYNLAB Lietuva“ laboratorijos atstovė.
Kodėl atsiranda maisto netoleravimas?
Organizme gali trūkti fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas (pvz, netoleruojama laktozės, jeigu trūksta fermento laktazės). Kitas maisto netoleravimo tipas yra susijęs su imuninės sistemos reakcijomis dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinamojo trakto ligos ar funkciniai sutrikimai. Šiuose procesuose pagrindinį vaidmenį vaidina imunoglobulinai G (IgG), tuo tarpu alergijos atveju – imunoglobulinai E (IgE).
Jeigu pažeidžiama virškinamojo trakto sienelė, sutrinka barjerinė funkcija. Į kraują patenda nepilnai suvirškintos, organizmui neįprastos maisto dalelės, kurios sukelia intensyvesnę IgG sintezę.
„Maisto netoleravimu atveju išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, didina kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir nulemia į alergiją panašius simptomus“, – teigia „SYNLAB“. „Žmonės gali rinktis iš plataus spektro ir sudėties maisto netoleravimo tyrimų, kurie įvertina, kokių vaisių, daržovių, uogų, žuvų ir jūros gėrybių, grybų, pieno produktų ir pieno baltymų, kiaušinių produktų, grūdinių kultūrų, riešutų ar prieskonių jie galimai netoleruoja“, – tikina „SYNLAB“ medicinos biologė.
Pučia pilvą „nuo pieno“?
Laktozės netoleravimas – tai negalėjimas skaidyti cukraus, esančio žinduolių piene ir pieno produktuose. „SYNLAB“ laboratorijos teigimu, žmogus gali nujausti, kad netoleruoja laktozės, jeigu pavartojus pieno ar pieno produktų pradeda jausti pirmuosius simptomus - pilvo pūtimą, dujų kaupimąsį, spazmus – per pusvalandį – dvi valandas nuo pavartojimo.
Įdomus faktas, kad laktozės toleravimas yra laikomas „nenormalumu“, kadangi gebėjimas skaidyti laktozę vyresniame amžiuje atsirado gana neseniai, maždaug prieš 3500 m. Tai siejama su genetine mutacija, kurios dėka vaikystėje „įjungti“ genai, atsakingi už laktozės skaidymą, nėra išjungiami ir vyresniame amžiuje. Studijų duomenimis, iki 30% Lietuvos gyventojų neskaido laktozės, tuo tarpu kitose šalyse šis procentas siekia net 60% ar 80% gyventojų (Indija, Japonija).
Laktozės netoleravimas skirstomas į pirminį (netoleruojama nuo kūdikystės), antrinį (vystosi vyresniame amžiuje) ir įgytą (dėl žarnyno veikos sutrikimo). „Pirminį ir antrinį laktozės netoleravimą galima ištirti laboratoriniais tyrimais, nustatant už laktozės veiklą atsakingo LCT geno genotipą“, - teigia „SYNLAB“. Gauti tyrimo rezultatai atsako ar žmogus genetiškai netoleruoja laktozės arba, galbūt, jos netoleruos ateityje. Deja, šiai dienai medicina neturi tikslių ir patvirtintų metodų įgytam laktozės netoleravimo nustatymui.
Glitimo netoleravimas ir celiakija
Celiakija – tai autoimuninė liga, kai netoleruojami grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, rugių, avižų) baltymai, bendrai vadinami „gliutenu“ (liet. glitimas). „Sergančiųjų celiakija organizmas genetiškai užprogramuotas negaminti fermento, skaidančio šį baltymą. Jeigu baltymo patenka į organizmą, imuninė sistema pradeda gamina antikūnus, kurie pažeidžia virškinimo traktą“, – teigia „SYNLAB Lietuva“ laboratorijos atstovė.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad celiakija nustatoma dar vaikystėje. Deja, liga gali išsivystyti ir pasireikšti bet kuriame amžiuje, jei žmogus turi genetinį polinkį. „Vienas iš pagrindinių būdų diagnozuoti celiakiją – atlikti genetinius ir antikūnų laboratorinius tyrimus iš kraujo“, - teigia SYNLAB laboratorijos atstovė.
“Polinkis sirgti celiakija yra paveldimas, todėl diagnozavus ligą, reikėtų ištirti ir kitus šeimos narius”, - pataria laboratorijos specialistė. Pastariesiems ligos požymiai labai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu intensyvumu. Kai kuriems pacientams liga vystosi beveik be pastebimų simptomų, tačiau daugelis skundžiasi nuovargiu, virškinimo problemomis, pablogėjusia plaukų ir odos būkle. Gali sutrikti maisto medžiagų pasisavinimas (krinta svoris, trūksta vitaminų ir mineralų), vystytis mažakraujystė, o ligai progresuojant pažeidžiami ir kiti organai – kepenys, sąnariai, raumenys. Moterims gali sutrikti menstruacinis ciklas, vaisingumas. Negydant gali kamuoti nerimas, padidėjęs nervingumas ar net depresija. Silpnėja imunitetas, todėl tokie asmenys gali dažniau sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis.
Vienintelis celiakijos gydymo būdas – dieta be gliuteno. Lietuvoje nuo celiakijos kenčia apie 2% gyventojų. Tačiau daugelis jų nežino apie savo ligą. Celiakijos atveju labai svarbus kompleksinis asmenų ištyrimas – kraujyje randami vienos ar kelių rūšių antikūnai. Galutinei celiakijos diagnozei teigiami antikūnų tyrimai patvirtinami ŽLA haplotipų DQ2/DQ8 fenotipavimo tyrimu ir/ar tiesiosios žarnos audinių biopsija.
Visus maisto netoleravimo, celiakijos ir kitus laboratorinius tyrimus galite atlikti SYNLAB Lietuva laboratorijoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose ir Utenoje.