Vieną gražią dieną ministras liepė visiems užsidėti kaukes. Nors, ne, klystu, ne visiems - vaikams iki dviejų metų padarė išimtį. Į pasaulį žvelgti, šypsotis bei kvėpuoti jie galėjo be kaukių. Mudu su vyru irgi kaukėti. Viešumoje. Dešimties mėnesių Rugilė mus atpažįsta ir šypsosi. Turbūt mus ji galėtų pažinti ir su maišais ant galvų. Jai mes iki skausmo savi, patys artimiausi. Bet maišų ministras dar neliepė mautis.
- Oi, kokia graži mergytė, - pro šalį einanti vyriška kaukė pašnekina Rugilę.
Mažylė susierzina ir ima verkti. Kas ne taip? Regis, gražiai pakalbino? Gal po kauke slėpėsi ne tokia graži siela? Ką kūdikiai mato žmoguje? Su kauke ar be jos?
Mano draugė Ramunė Vaičiulienė veidus analizuoja jau 15 metų. Ji sako - akys - sielos veidrodis. Didesnę dalį veido uždengus kauke - akys išryškėja. Jos nebeturi kur slėptis. Anksčiau dar galėdavai suraukti nosį, papūsti lūpas ar šiaip kokią grimasą padaryti, kad kito žmogaus žvilgsnį nuo savo akių nukreiptum. O dabar negali. Regis - užsidėjęs kaukę galėtum pasislėpti, bet ji apnuogina tai, ko nepaslėpsi - tavo sielą. Jauti melą, netikrumą, baimę. Girdi ne tuos žodžius, kuriuos tau mėgina sakyti. Saldūs žodžiai, lyg karameliniai saldainiai "Irisas" prikimba prie dantų ir nebeprasikošia per kaukę. Junti žmogaus nerimą. Nuovargį. Iliuzijas. Šalia kaukės ryškiai šviečia rožiniai akiniai. Taip ryškiai, kad pats jų dėvėtojas juos mato. Ką pasakoja akys iš po kaukių? Kiekvienos savo istoriją. Be grimo. Be pabaigos.
Vaikai atpažįsta žmogų su kauke ar be jos. Jie jaučia ir priima kitaip. Suaugusiems likusios iš po kaukės akys, rodos atima likusią informaciją. Kartais net pasikeitus šukuosenai jau vienas kito nebeatpažįstame. Bet dabar labai gerai galime pastebėti ar akys liūdnos ar linksmos, nes anksčiau visą savo dėmesį skirdavome šypsenai. O šypsotis mus moko kaip mandagumo, kartais tai vyskta ir dirbtinai.
Veidotyrininkė Ramunė Vaičiulienė sako, dabar pats laikas atkreipti dėmesį į akis. Akys - tai informacijos šaltinis, kuriuo remiantis galime pasakyti daug dalykų apie žmogų:
- Visų pirma, kaip jis jaučiasi – apsiblausę akys kalba apie energijos stygių.
- Įdubusios giliai – apie polinkį analizuoti, gilintis į kažką.
- Akys viena arti kitos – greitesnius sprendimus, mažesnę toleranciją.
- Akių kampučiai pakilę į viršų – optimistiškesnius polinkius.
- Priešingai – į apačią – polinkį į nusiminimą, pesimizmą.
Nepamirškim, kad iš po kaukių labai gerai matosi ir antakiai:
- Apvalūs antakiai kalba apie žmogaus emocionalumą,
- Jei antakiai aukštai pakilę, rodo, kad žmogus ne taip greitai prisileidžia kitus žmones
- Tiesūs antakiai rodo balanso poreikį, gebėjimą susibalansuoti
- Trikampiai - skeptiškumą
Ar pažinsime vienas kitą, kai nusiimsime kaukes? Ar atpažinsime save? Be kaukės.
Jurga Valery
