Tai tema, kuria nori padiskutuoti mama Aušrinė, šiuo metu esanti ketvirtame nėštumo mėnesyje.
Jauna mama prisipažįsta kol kas esanti rami dėl savo nėštumo, puikiai susitvarkanti su retkarčiai prasiveržiančiais kaprizais ir įnoriais artimųjų atžvilgiu.
Tačiau kai kaskart pasipasakoja apie tai savo draugėms, išgirsta panašius atsakymus, jog visos nėščiosios baimės ir neramumai – dar priešakyje.
„Tu save apgaudinėji. Palauk, greitai liesi ašaras be priežasties, prasidės nuotaikų kaita, norėsi kuo greičiau pagimdyti leliuką, nes nėštumo laikas – tikrai varginantis. Gali net prasidėti depresija. Taip draugės, žinoma, sako ne iš piktumo. Bet ar man jų klausyti? Ar tai iš tiesų manęs laukia? – „Mamyčių klubo“ mamų patarimo klausia Aušrinė.
- Ar Jūs turėjote kokių baimių, kai laukėtės?
- Kaip jų išvengti?
- Ar reikia kažkaip iš anksto psichologiškai save paruošti tam, kad nebijočiau gimdymo?
- Kaip morališkai visuomet išlikti sau gražia?
Pasidalinkite savo patirtimi.
Gali ir Tu pasiūlyti temą, kuria nori plačiau padiskutuoti. Laukiame pasiūlymų ir idėjų adresu: redakcija@mamyciuklubas.lt
nesamone del tu baimiu, drauges meluoja, jei aplinkiniai tolerantiski, paguodziantys, lepinantys, tai jokiu baimiu negali buti, tik begalinis dziaugsmas turi lydeti. Labai priklauso nuo aplinkiniu elgesio, jie turetu ant ranku nesioti, o ne baimemis gasdinti. Visa nestuma puikiai jauciausi, buvau be galo grazi ir moraliskai, ir isoriskai, tai pats nuostabiausias laikas, kada begiojau kaip ant sparnu ir kurio labai pasiilgau.
tu tik nesijaudink,cia kiekvienai mamytei kitaip 😀...as isvaiksciojau visa nestuma labai lengvai ir nebuvo jokiu depresiju,nuotaiku kaitu ir pan...manau,kad vaiksciok ir dziaukis auganciu mazyliu pilvelyje negalvodama apie nuotaiku kaitas...viskas bus gerai 😀
Zinok nera ko bijoti,juk zinai kokia bus nuostabi akimirka kai pirma karta paimsi naujagimi i rankas,ir jis pajaus tavo meile ir siluma,man tie 9 menesiai kol laukiau savo mazylio,buvo patys nuostabiausi,buvau tokia laimynga,ir gyvenau ta mintimi,kad busiu gera mama,ir labai mylesiu savo mazyli😀
vitalia matai as pernesiojau abu vaikus ir tos 9(vienodai abiems 😀) dienos slinko taip letai kad rodos visas menuo praejo 😀
didžiausė baimė buvo kad tik mažylis gimtu sveikutėlis, o daugiau manaiu viskas bus iškenčiama.
jauciu vienintele baime ,kad mano vaikuiciui butu viskas gerai,o del saves tikrai nepergyvenu.
man tiek atsibodo tas nestumas kad as jokios baimes nejauciau tiesiog dziaugiaus, kad kuo greiciau viskas prasidejo, kad galesiu susipazint su maziuku pamatyt jo veiduka.Baime, baime lieka vistiek teks gimdyt 😀
As nestuke budama tikrai nesijauciau negrazi, kaip tik buvau pagrazejus 😀 man tas pilvukas visai patiko 😀 o del baimiu niekda negalvojau kas bus per gimdyma, nes pas mane tokia nuostata- visos pagimdo as ir pagimdysiu, svarbu kad vaikutis butu sveikas 😀 O kadangi nestumo gale tiek energijos buvau pritvinkus, tai sukinejau po virtuve, po pardotuves, iki draugu, prie ezeru tai nebuvo kada jau apie gimdyma galvoti, nes suplanavus buvau iki pat nestumo pabaigos 😀 bet kadangi stebuklelis atejo savaite anksciau tai biski planus pakoregavo 😀
gal ir man biskuti buvo nuotaiku kaitos,bet tikrai nedaug..as dziaugiaus savo nestumu,uzsiimdavau ka nors veikt, susiplanuodavau dabar ta o paskui ta juk lako turiu....kalbedavau su mazyliu labai daug,kai gydytoja liepe nuo tam skirto laiko skaiciuot leliuko judesius budavo labai saunu ...man nebuvo taip kad oi kiek dar daug liko kaip istvert...man labai greit laikas praejo ir beto kai mazylis susiruose netiketai 2sav.anksciau ateit.....nelabai ir pajutau as to nestumo ilgumo 😀
Man buvo nuotaiku kaita, nemanau, kad tai kazkas blogo... 😀 Be abejo, nebuvo taip, kad kad ta nuotaiku kaita pasireiksdavo kaprizais ar kazkuo panasaus... Tiesiog, atrodau linksma, po to kazko nuliusti, bet nepaaiskinsi kodel ..
Siuo metu man 8 menesiukas i pabaiga, sunkoka jau darosi 😀 tad norisi, kad kuo greiciau mazuliukas ateitu i pasauli, nes jau labai labai nekantrauju.. Del baimiu, tai kartais, kai pagalvoju apie gimdyma, tai gal siek tiek baugu pasidaro, juk visgi man pirmas nestumas.. Bet as bijau ne skausmu, nes skausmu iskentus labai dideliu, bet bijau to pacio galbut fakto - gimdymas, bijau galbut tos nezinomybes.. Bet nusiteiksiu optimistiskai, kad viskas butu kaip sviestu patepta 😉
tu galvok apie busima vaikuti, koks jis gims, jei galvosi apie vaika, o ne apie isvaizda, tai iskarto atsiras sypsena. as kai tik pagalvodavau apie vaikuti, tai iskarto norejosi sypsotis
as irgi sutinku su mamytem, jeigu galvosi apie nemalonius dalykus, kokia as stora ir pan, tai aisku ir atsiras dipresija
man taip pat nestumo metu nebuvo jokiu depresiju, kad oj kokia as negrazi, kokia stora, nepergyvenau del to, kad netelpu i graziausius savo drabuzius, kad negaliu sokti iki ryto vakareliuose ir tt. visi man sake, kad as pasikeiciau, kad nestumas mane pakeite, kad isgrazejau. ir pati pastebejau, kad pasidariau ramesne, i viska ziurejau su sypsena, nevarginau saves nereikalingom blogom mintim, kad kaip as atrodysiu pagimdzius, ar po gimdymo manes lauks kokia depresija.. labai laukiau vaikelio, kalbedavausi su juo kasdien. ir didziausia mano baime buvo tokia pati, kaip ir mamytes sake, kad tik vaikeliui butu viskas gerai, kad mano ir gydytoju pastangos padetu vaikeliui kuo sklandziau gimti ir isvysti si pasauli. taigi linkeciau mamytem neklausyti draugiu kalbu apie jokias laukiancias depresijas ar kazka negero, tiesiog reikia myleti save, pozityviai nusiteikti, kuo daugiau sypsotis ir viskas bus gerai 😀
baimiu,nuotaiku kaitos tikrai nebuvo,tikrai neliejau asaru,nebent tik dziaugsmo,kai echoskopu parodydavo vaizda.didziausia baime buvo,kad tik sveikas vaikiukas gimtu,kad tik laimingai,kad tik nesibaigtu sis nestumas tuo,kuo baigdavosi kiti.sakyciau,kad reikia-nereikia veide budavo sypsena (kas man nebudinga),labai buvo juokingi zmones,kurie del nieku stresavo.ir siaip mane buvo uzvaldes dziaugsmo hormonas.ech,koks buvo saunus laikotarpis! Nestukes,nepatikesit,bet as Jums geranoriskai pavydziu!dziaukites sia diena!
man ir vienintele baime buvo kad tik vaikeliui viskas gerai butu. O taip nebijojau nei gimdit, nesijauciau negrazi, nes vyras nuolatos kartojo kad esu pati paciausia 😃 o tai padeda 😀 Tik jau pacioj nestumo pabaigoj pradejau nekantraut "kad tik greciau viskas prasidetu" nes jau buvo taip pabode laukt o dar kai jau zinai kad "tuoj" isvis sunku nurimt 😀