Tai tema, kuria nori padiskutuoti mama Aušrinė, šiuo metu esanti ketvirtame nėštumo mėnesyje.
Jauna mama prisipažįsta kol kas esanti rami dėl savo nėštumo, puikiai susitvarkanti su retkarčiai prasiveržiančiais kaprizais ir įnoriais artimųjų atžvilgiu.
Tačiau kai kaskart pasipasakoja apie tai savo draugėms, išgirsta panašius atsakymus, jog visos nėščiosios baimės ir neramumai – dar priešakyje.
„Tu save apgaudinėji. Palauk, greitai liesi ašaras be priežasties, prasidės nuotaikų kaita, norėsi kuo greičiau pagimdyti leliuką, nes nėštumo laikas – tikrai varginantis. Gali net prasidėti depresija. Taip draugės, žinoma, sako ne iš piktumo. Bet ar man jų klausyti? Ar tai iš tiesų manęs laukia? – „Mamyčių klubo“ mamų patarimo klausia Aušrinė.
- Ar Jūs turėjote kokių baimių, kai laukėtės?
- Kaip jų išvengti?
- Ar reikia kažkaip iš anksto psichologiškai save paruošti tam, kad nebijočiau gimdymo?
- Kaip morališkai visuomet išlikti sau gražia?
Pasidalinkite savo patirtimi.
Gali ir Tu pasiūlyti temą, kuria nori plačiau padiskutuoti. Laukiame pasiūlymų ir idėjų adresu: redakcija@mamyciuklubas.lt
as visa nestuma nieko nebijojau, na nebent kad vaikas butu sveikas, tik va kai liko kelios dieneles iki gimdymo terminas sunerimau.nenoejau apsigauti su netikrais saremiais, nezinojau kas manes laukia, juk kiekvienai moteriai gimdymas vyksta skirtingai taciau buvau stipri ir save nuteikinejau i geraja puse guodziausi tuo, jog greitai jau turesiu ant savu ranku sunu, na ir viskas baigesi laimingai.antra nestuma tokios baimes manau nebeturesiu.
sveikos mamytes ir busimos mamytes😀as taip pat laukiuosi,pilvukui jau beveik 12 savaiteliu,jauciuosi gerai,siek tiek papykina bet manau tai nieko😀bet va mano baimes, tai bame tai tokia,labai bijau ir daug is tikro galvoju ar mano leliukui viskas gerai,ar jis auga,o didziausia baime ne kaip gimdyti reiks,o kaip reiks maudyt pirma karciuka,kaip maitint,ir kaip uzaugint i padoru zmogeliuka😀 pakolkas tokios tik mano tos baimikes,bet manau kuo tuoliau tuo labiau as pradesiu visko bijot😀)
niu as dar busiu busima mayte laukiuosi 21 savaite,,, bet pacituosiu vienos mamytes minti (rasyta apacioje kuria as ir vadovaujuosi) ne viena pagimde ir as pagimdysiu 😛
as tikrai jaudinausi,bet save pratinau prie minties kad skausmas , nuotaiku kaita,stresas ar nuovargis nieko nereiskia, nes uz tai gausiu atlygi, pirmaja gyvybe, pasaulio stebukla, taip tikinau save, tikrai padejo, nekreipiau demesio i kitu mamu pasakas, nes mes moterys nevisos vienodai sutvertos, .Kai pajutau pirmus gerus saremius, kol skaudejo vis galvojau tuoj, tuoj supuosiu ant ranku leliuka,tuoj ji isvysiu, ir skausmas atrode toks menkutis, o kai leliukas gime, pagalvojau iskesciau dar daugiau, nes verta del tokio stebuklo pasikankint, kai pajauti visa kudikeli jau sali saves.linkiu tau stiprybes, pasitikek savimi, ir sau kartok, kad pasitiki savimi,uz tai gausi didziausia dovana pasaulyje, kurios neikainuosi.
as laukiuos pirmo leliuko. mane kankino nuotaiku kaita, bet db jau tai praejo, jauciuos puikiai. esu atostogose, pasiemiau pries dekreta, nes turejau dar neisnaudotu. sutapimas ar ne, bet tik nuo tada, kada isejau atostogu jauciuos apsipatenkinusi savimi😀 darbe vien moterys ir vyresnio amziaus, atai kiek jos man "gryzino smegenis"! pilvukas pardejo matytis lb negreit, svorio nepriauagau, tai jos skaydavo, kad man kazkas yra, taip negali buti, kokia as balta, per daug, kokia as vargse. tiesiog jos man neleido daziaugtis laukimo stebuklu. gerai, kad vyras supratingas palaikantis, ir mama labai palaiko. nes kad ir kaip stengies neimti i galva tu sneku, bet jos verzdavosi i sirdi ir pravirdavau sau viena araba vaziuodama is darbo, o kas jeigu?..db jeigu laukciausi antro vaikelio, nieko o nieko blogo ar nepriimtino neklausyciau ir nesigadinciau sau nuotaikos. ta ir dabar stengiuosi daryti, gaila, kad anksciau to nesupratau. is vis, reikia atsiduoti ramybei ir teigiamom emocijom 😀 stenktis reikia pasidazyt, pasidaryt makiaza, issiplaut galva o tada ir sau busi grazesne! beje, man padeda megstamos muzikos klausimas, nuteikia maloniai, tada viskas atrodo grazu, gera ir miela!o kai judesiuaja mazyle, viska galima iskesti 😀 sekmes visoms besilaukiancioms!
turiu beveik 4 menesiu dukryte😀)ir tikrai nesisivaizduoju savo gyvenimo be sios nuostabios princeses..nuostabu matyti ir kai tevelis taip myli savo vaika ir didziuojasi budamas teciu...mano nestumas praejo pakankamai sklandziai.o ir gimdymas nebuvo sunkus...gimdyti tikrai nebijojau...sakyciau net buvo ramiau kad nzinau kaip kas vyksta..draugiu kalbu buvau prisiklausiusi kad ten plysta ir visaip buna tai galvojau kad viskas bus daug daug daug baisiau nei is tikruju buvo..zinoma kiekvienai skirtingai...nieko nera ko negaletum istverti...tad neverta bijoti...svarbiausia noras sulaukti mazylio...tad ir saremius kenciau su mintimi kad viskas bus gerai...tiesiog save nuteikinejau kad del mazylio verta pakenteti juk tai tikras gyvenimo stebuklas...girdejau kaip kitose palatose moterys saukia rekia bet del to tikrai lengviau nera...as dar vyro klausiau:"Ar as saukiau?" ne garso neisleidau..😀)
Pirmas nestumas visada yra toksai knopkyte...Kitos anksciau judesius jausti pradeda,kitos veliau.Nusiramink😀Tai normalu,juk visos esam skirtingos😀.As kai buvau pirma kart nescia tai supratau ,kad ne viena esu tik tada,kai tas zmogutis sujudejo.Tas buvo 5men.O va su antra yra dabar kitaip,esu 8men nescia,judesius jaustis pradejau tik 6men.Pilvas apvalet pradejo taip pat velai.Kazkas sake,kad pilvo apvalumas priklauso nuo vaiko lyties,bet as ameniskai netikiu.Jei tau yra baisiai neramu paprasyk ,kad ginekologe padarytu ekoskopa,ir pasakys ar viskas gerai...Sekmes😀
Kai laukiausi pirmojo, tai buvau gan drasi, nes maniau, kad nera ko bijoti, juk visos pagimdo, pagimdysiu ir as. Be to tai buvo nezinomybe. O antro nestumo metu jau mano drasa "isgaravo" (prisimunus sunku gimdyma). Bet juk ta baimene amzina ir ja galima iveikti :-)
sveiki..mano nestumas pirmas,tad tokia nezinomybe..esu 19sav.nestume,bet pilvas kaip ir nedideja,judesiu ir dar nejauciu,ar tai normalu?kaip jums buvo?
Zinau ,kad cia ne itema,bet norejau paklausti,dabar kai sunkmetis ka reikia veztis i ligonine ,kai savo pirmagimi gimdziau,tai daug ka dave ligonine,o kaip yra dabar?😛
as laukiuosi pirmojo vaikelio,tai nieko nenutuokiu apie gimdyma,tai tiek nebijau.tik lb pergyvenu del gimdumo eigos,kad nebutu kokiu komplikaciju,kad vaikutis gimtu sveikas.ir siaip bijai ar nebijai,pagimdyt viestiek reiks,niekur nedinksim...
truputi buvo baisu bet nugalejau savo baime ir dabar esu laimingausia mamyte auginu 5menesiu suneli
man baimes nebuvo jokios tik paskutinemis dienomis vyras pasieme atostogas nes norejau kad vyras butu salia.nes tai musu pirmas vaikelis
na as tai bijojau iki pat paskutines minutes, nesutinku, kad negali but baimiu jei jau esi nescia ir zinai "tipo" kas taves laukia, na manau kai pirmas kartas tai nelabai ir zinai kas laukia, juolab kiekvienai moteriai skirtingai vyksta viskas per gimdyma, nera taip, kad viskas visada visom vienodai. zinome tik tai, kad tex pagimdyt.Baime manau yra normalus dalykas
jei jau vaikuti pasiruosei pasisaukti, tai jau apie baime gimdyt nebeturetu buti.Tai jau zinai kas taves laukia, kad nuo to niekur nepabegsi.Tai man ir ta baime isgaravo per 9nestumo menesius.Jaudulys tik yra, kad tik vaikutis butu sveikas ir daugiau nieko negalvoji.
Labos Mielosios....As taip pat laukiuosi...Jau antra vasara esu su pilvuku...Kita menesy jau busiu vel mama...Baimiu😀 na yra ju...Mat vaikai bus pametinukai,nezinau kaip seksis,bet turiu gera vyra.Tikiu ,kad jis man pades.Dziaugiuosi,kad atsirdo mamyciu klubas,Aciu uz pagalba.Na o tos kurios bijo pasakysiu tik viena,cia viskas normalu...Labiau pasitekekit savimi,savo artimaisiais ir tais kurie jums nori padeti.Sekmes.😛
as jokiu baimiu nejauciau ir gimdyti nebijojau.Nestumas buvo lengvas, nebuvo nei kraujo spaudimas pakiles, nei galva skaudejo, buvau aktyvi labai.Tik pradzioje pykino, na ir kojos truputi buvo patinusios, bet taip viskas tvarkoje.
Aš antrą kartą laukiuosi. Dabar beveik 5 mėnesiukai. Su pirmąją kažkaip viskas daug lengviau praėjo.Labai lengvai vaikščiojau, buvau pilna energijos. O dabar ir kojos jau tinsta ir rūgštingumas kamuoja baisai. Nieko veikti nesinori tik gulėti, o dar rytais reikia į darbą atsikelti. Gal todėl ir nuotaika ne tokia jau pakylėta.Be to ir pilvukas labai greitai matytis pradėjo, išsišoko kaip pripūstas kamuoliukas į priekį. O krūtinė tokia didelė pasidarė, kad į darbo pabaigą ima kamuoti tik viena mintis: kuo greičiau grįžti namo ir nusimestus drabužius įlysti į lengvus naktinukus.
abieju nestumu metu jauciausi puikiai,nebuvo jokiu depresiju,na gal kiek jautresne buvau😀
dabar vel laukiuosi ir tai pats nuostabiausias jausmas😀 nescios moterys yra pacios graziausios
supratau viena dalyka. jei laukiesi ir esi nusiteikusi, jog tau bus viskas gerai, tai tikrai taip ir bus.nereikia bereikalo panikuoti. siuo metu ir as laukiuosi savo pirmagymio, buvo daug zmoniu, kurie pirso savo nuomones ir aiskino jog man bus sunku nesioti per vasara, kad del karscio labai blogai jausiuos. as tiesiog nekreipiau demesio i ju kalbas ir nusiteikiau. kad laukimasis yra pats graziausias ir geriausias jausmas. reikia juo megautis, ir viskas bus gerai 😀 sekmingo vaiksciojimo, stipraus vaikelio ir geros nuotaikos 😀 😀 😀