Gal pasirodys juokinga problema, bet kartais atrodo, kad manasis nemyli mūsų mažylės. Jisai galvoja taip: kadangi uždirba pinigus, tai reiškia rūpinasi vaiku, o jei rūpinasi, tai ir myli. Bet man to jo ir vaiko bendravimo labai trūksta.
Nėra taip, kad jis visai nebūtų su mažyle, bet būna tik tada, kai jo paprašai. Kai tarkim, man reikia kur išeiti - paprašau, kad pamaitintų, prižiūrėtų. Jis tuos palieptus dalykus padaro, bet kad kažką pats užsiimtų su mažiuke žaisti, kalbintų ją, taip nėra.
Viskas motivuojama tuo, kad Dianutė dar maža ir jai jokio skirtumo, kas ją kalbina: ar aš, ar jisai. Kažkaip keista. Kai jo paklausi, ar jis myli mažylę, atsako, kad taip, bet neva nemoka to parodyti.
Mano nuomone, tokie dalykai turi gautis savaime. Aš irgi nesistengiu kažką kažkam įrodinėti, bet man savaime gaunasi, kad ir panešioji, ir pakalbini ir pakilnoji, ir pažaidi su mažiuke. Visaip bandžiau kalbėti, aiškinti ko vaikui reikia, bet veltui. Net aplinkiniai pastebi, kad jisai nebendrauja su vaiku:(
Gal be reikalo stresuoju? Kaip jūsų vyrai elgiasi ir ką daryti tokioje situacijoje?
pasitaisau: .....nemergaitiska ir ji "turi"....
Aciu autorei uz puikia tema. Taip, sakyciau beveik visos moterys su tuo susiduria, nes musu vyrai nebuvo paruosti seimai. Sakysite,kad as drastiskai issireiskiau? Galbut... bet bent mano kartos berniukams buvo gedinga zaisti su lelemis, o juk ti zaidimu forma vaikas ugdomas, negalima buvo verkti, nes tada tas berniukas "bobiskas", nes verkia tik mergytes. Analogiskas pavyzdys ir su mergaitemis pvz. dabar mano panike zaisdama labiau renkasi masinytes, tai is aplinkiu girdziu,kad tai mergaitiska ir ji "turi" zaisti tik su lelemis. Kodel? As juk pati irgi "zaidziu" su masinyte, tik gerokai didesne, man juk niekas net nedrista sakyti,kad vairavimas yra vyriskas uzsiemimas. Ir jei mano mergyte "turi" zaisti tik su lelemis, jai is mazens bus ugdoma, kad ji veliau viena ir tures "zaisti" jau su tikra "lelyte".
Miela mamyte, nepergyvenk. Daugiau kalbek su vyru. Vis jo paprasyk,kad ta ar ana padarytu , o veliau ismoks daryti ir pats. Juk patirtis iskart negaunama, ji igyjama palaipsniui. Mes, moterys, juk vaikysteje zaideme su lelemis, o dabar mums lengviau "zaisti" ir su tikromis lelytemis. Sekmes! Ji tikrai ne uz kalnu!
Arnucio mamytei - man atrodo, kad ir moterys mokosi tapti mamomis, kaip ir teciai, tik gal kiek greiciau, naturaliau. kai gime mano pirma dukryte, kuriai db 17,5 metu, pamenu, net gimdykloj ejau prie veidrodzio su ja ant ranku paziureti, kaip gi as atrodau kaip mama, taip keista buvo. o kai ji susirgo ir gulejom ligoninei, as dar tokiu vaiku jauciausi...ir su antraja mazyte reikejo is naujo pratintis dar kazkuo rupintis, atsisakant viso seniai nusistovejusio gyvenimo. mane irgi suerzina, jeigu leliukas per ilgai uzsiverkia, bet man daznai padeda tokios mintys, kad jeigu verkia, tai jam, maziukai kazkas negera, jo gaila, ka ten savi nervai...Su vaiku, zinoma reikia uzsiimineti, jo pastoviai neatstumti, bet reikia ir saves nepamirsti - savo pomegiu, laisvalaikio. knygoje apie kudikius skaiciau, kad net ir kudikiams, ne tik vaikams, reikia suteikti savarankisko laiko, kad jie ismoktu pabuti su savim, susirasti veiklos. Gal tiesiog, ne visos apie tai parasom ir isdristam pripazinti...😀
bet paziuriu dar, vyras isvaziavo i uzsn. ir as pati nlabai zaidiu su vaiku, geriau pasakau kad eitu vienas pazaist, man geriau knyga paskaityt, filma paziuret, ar interne. mano sunus toks atstumtukas, as su juo beveik nezaidziu nei uzsiimu. jam 1.6 men kaip zinau turetau ji mokint, su juo zaist ir uzsiimt. bet as to nedarau. as ji kaskodl stumiu nuo saves, pas mus ner tokio palaikancio rysio kaip pas jus mamos.gal kad nuo gimimo man sunku buvo su juo, kad pirmas dienas buvo daug vaiko rekimo, man daug streso, nemokejau jo nuramint, jo pamaitint, kol gulejau ligoninej, gerai kad padejo sesutes. vaikas verke tied diena tiek daugiau nakti, o as su juo. nemokejau elgtis su savo vaiku. gal todel mes ne tokie artimi
mano vyras ir kol buvo maziukas nelabai buvo prie vaiko, pabudavo su juo kai man reikejo iseit, ar paprasai kad jam pakeistu pampersa ar duotu pavalgyt. ir buvo barniai, ir po dazniau jis buna su vaiku, tai pazaidzia. jo dzniausias pasiteisinimas kad jis dirba, ka pavarges, jam geriau pazaist kompu nei pabut su vaiku. ir taip kai isvaziuodavom kur, pas senelius ar svecius, tai vaika priziurejau as o jis kalbedavo ar aisku isgerdavo. kol vel barniai.
pas mus kol vaikas buvo mazas ta pati problema buvo bet kai gerai pasibarem paaiskejo kad tiesiog bijo kazka netaip padaryt maziukui todel taip ir yra bet jau kai paaugo tai neisskiriami pasidare kartu valgo prausiasi zaidzia pasidariau as nebereikalinga tad gali but ir kitiem vyram tas pats mums mamoms iskart tas instinktas motiniskas atsiranda o jie mokosi buti tevais.
Kai kurie vyrai vis dar galvoja, kad turi "padeti" zmonai auginti vaika, ir jauciasi daug nuveike, jei "padeda". O is tikruju, jie turetu suprasti, kad jie taip pat augina vaikus, kaip ir ju moterys. Deja, musu kultura ir paprociai tokie jau yra. Be to, reikia ziureti, kaip vyro sheimoje buvo - tai arba taip pat elgsis arba preisingai, ziurint ko pasimoke gyvenime
Vyrai dažniausiai nemoka parodyt savo jausmų ypač mažiems vaikams,bet tą meilę išreiškia ,kitaip,nejaugi nepasidomi,kaip mažylė praleido dieną,ką valgė,ar kokiok parduotuvėj neužsinori nupirkt kokio daikto,žaislo,ar drabužėlio,ar tau katais nesako,kad mažei reik kažko,?ar nepasvaja,kas bus kai paaugs/?
vika,manau,kad nusišnekėjai....Linciuke,aš manau, kad tikrai myli jis dukrą. Tiesiog pakalbėk su juo. Ne visi vyrai vienodi.
as suprantu,tik liudna,kad tie vyrai kurie mylli tyliai,moteris nervina ir joms atrodo tada ,kad jie isvis nemyli ☹ bet siaip esu tikra,kad myli jis ir jusu maziuke ir tave 😀 kaip sako ne tas myli nuosirdziai kuris tai kartoja kas 5minutes,o tas kuris pasako ir parodo tai labai retai 😀juk kaip sako mano vyras,tikras vyras nemoka jausmu reikst ir istisai but prilipes 😃
nykstukas, vyrai ir moterys - skirtingos butybes, vieni kitu mes niekada nesuprasim. Mes turim daug stipresni rysi su vaiku, nes pacios ji isnesiojom ir pagimdem, o vyrai...jiems to niekad neteks patirti. Plius dar neaisku kaip su juo vaikystej tevai elgesi, kaip auklejo. As pvz, niekada nesulaukiau tecio demesio, jis buvo ir tiek..taciau jo nekaltinu, jis buvo auklejamas taip pat, toks jo supratimas. O mano vyras, atvirksciai, labai myli musu dukryte, turi labai stipru rysi su ja, zaidzia, skaito knygeles, stato pilis migdo..zodziu niekuo man nenusileidzia. Nuo zmogaus charakterio, supratimo labai daug kas priklauso. Neaisku, kaip jis elgiasi su Linciuke, gal taip pat savu jausmu per daug nedemonstruoja. Gal jam seima labai svarbi, tik jis is tu kurie myli tyliai..
tair yra, kad pats nelb kalbina maziuke.Gal tiesiog tos meiles nenoka parodyti
kai kurios mamos labai idomiai ir saltai cia rasot atceit vyras neturi laiko,vyras neturi su vaiku daug bendraut,vyras nemoka demesio parodyt,bet ar jums moterims neatrodo kad vyras privalo su vaiku uzsiimt juk tai jo vaikas ?ir manau neimanoma nemoket savo vaikui meiles neparodyt,nes tai juk jo vaikas.nemanau kad cia normalu ,kad vyras motivuoja ta ,kad jis dirba ir neturi laiko,juk mes moterys augindamos vaikus taip pat ir pavargstam ir neissimiegam,bet su vaiku vistiek uzsiemam.
kiekvienas savaip patodo meile vaikui, ir nereik cia pergyvent, kai gime mano dukryte vyras dvi savaites bijojo ja paimt ant ranku ir as jo nespaudziau, pamenu as nuejau maudytis ir palikau jy su dukryte ateinu o jis jau ciuciuoja ja ant ranku, o dar dukryte jau didele ir zaidzia su ja ir pabuna😀 paprasciausiai jusu vyras tik nemoka parodyt meiles bet tikrai savo vaika myli
linciuke,gal tikrai nemoka parodyti tos meiles? ae snekejot su juo apie tai? gal kai praaugs issipres si problema,nes gales kartu kamuoli pametyti,ir daugiau tokiu zaidimu zaisti,beto ismoks sneketi,pati pasnekins tevuka 😉
o maniskis tai labai pergyvena,kad dukrytei demesio netruktu 😉 Jo tetis buvo jurininkas ir kai gryzdavo tai jis ji babauziu vadino...yuosvio toks poziuris svarbu dovanu kalna privezti,kad vaikui nieko netruktu... tai maniskis sake,as tai tikrai nenoriu tokiu santykiu,todel stengiasi kuo daugiau bendrauti su maze 😀
aš tai siūlyčiau prisimint kaip pati bendravai su savo tėvais, ar tėtis tiek pat laiko leisdavo su tavim kaip ir mama? gi galima į savo vaikystę pagrįšti ir palyginti.. tais laikais aplamai tėčiai mažai su vaikais bendraudavo...
yra tokiu zmoniu kurie savo jausmu nedemonstruoja, taciau nereiskia jog nemyli. Gal tavo vyras vienas is ju?
Nereikia norėt, kad visi vyrai būtų vienodi. O mum sunku suprast, kad taip gali būt, juk mes moterys, mes nuo gimimo jau mokam ir žinom kaip elgtis su vaikais, tai ir anot mūsų - vyrai irgi turi mokėt. Normalus dalykas sakyčiau, juk ne visi tai sugeba ir nėra čia dėl ko stresuot.
o gal tik tau atrodo kad jis ne tiek myli, kiek tu norėtai? palyginus su tuo laiku kiek tu skiri mažylei, jis tiek laiko neturi, o jis ir ne mama, kad elgtųsi taip kaip tu.. jis savaip gal pabendrauja.. gi nėra taip, kad vaiko net ant rankų nepaimtų, nepakalbintų, nenusišypsotų jai..