Gal pasirodys juokinga problema, bet kartais atrodo, kad manasis nemyli mūsų mažylės. Jisai galvoja taip: kadangi uždirba pinigus, tai reiškia rūpinasi vaiku, o jei rūpinasi, tai ir myli. Bet man to jo ir vaiko bendravimo labai trūksta.
Nėra taip, kad jis visai nebūtų su mažyle, bet būna tik tada, kai jo paprašai. Kai tarkim, man reikia kur išeiti - paprašau, kad pamaitintų, prižiūrėtų. Jis tuos palieptus dalykus padaro, bet kad kažką pats užsiimtų su mažiuke žaisti, kalbintų ją, taip nėra.
Viskas motivuojama tuo, kad Dianutė dar maža ir jai jokio skirtumo, kas ją kalbina: ar aš, ar jisai. Kažkaip keista. Kai jo paklausi, ar jis myli mažylę, atsako, kad taip, bet neva nemoka to parodyti.
Mano nuomone, tokie dalykai turi gautis savaime. Aš irgi nesistengiu kažką kažkam įrodinėti, bet man savaime gaunasi, kad ir panešioji, ir pakalbini ir pakilnoji, ir pažaidi su mažiuke. Visaip bandžiau kalbėti, aiškinti ko vaikui reikia, bet veltui. Net aplinkiniai pastebi, kad jisai nebendrauja su vaiku:(
Gal be reikalo stresuoju? Kaip jūsų vyrai elgiasi ir ką daryti tokioje situacijoje?
..nes tiesa akis bado????
Kažin ar tavo draugas pamatęs šį straipsnį apsidžiaugtų...