Kadangi „ant nosies“ savaitgalis, šiandien padiskutuokime linksmai - apie uošvienes.
Ar visos anytos raganos?
Vakar sėdėdama kirpykloje perskaičiau straipsnį apie anytos santykius su marčia ir pagalvojau, kad visai įdomi tema diskusijai su Jumis.
Dar studijų laikais teko skaityti žymaus rusų psichoterapeuto A.Kurpatovo knygą „Santuokos keliai ir klystkeliai“, kurioje jis teigia, jog moters gyvenime visi vyrai svarbūs ir ypatingi, bet vienas yra ypatingesnis. Tai jos sūnus.
Žinot, kol neturėjau sūnaus, nesusimąsčiau, o dabar pradedu galvoti, kad, ko gero, jis yra teisus. Juk vyrai šiandieninėje visuomenėje nėra pastovūs, todėl moterų pozicija vyrų atžvilgiu nėra tvirta. O kas gali būti pastoviau už sūnų ir jo meilę? O gi niekas.
Aš kai žiūriu dabar į savo berniuką, kartais pradedu galvoti - dieve, o kokia bus jo žmona, ar ji sugebės jį mylėti jį taip, kaip aš... (p.s. mano sūnui dar tik 4 mėn.). Jau dabar pradedu kurtis vaizdinius, kokia turėtų būti mano būsima marti! Juokinga, ar ne?
Turiu ir dukrą, bet kažkodėl į ją žiūrint man tokios mintys niekada nekildavo. Paskui prisiminiau pasakymą, jog sūnūs sau į žmonas renkasi tokias moteris, kurios panašios į jų mamas. Ir pagalvojau - Dievuliau, kaip reikės sutarti... O sutarimas su anyta priklauso gi nuo daugelio aspektų. Svarbiausia, tai negyventi po vienu stogu. Tikiuosi nebus mano vaikams taip, kaip Žemaitė aprašė savo „Marčioje“ .
Pasidalinsiu savo patirtim - kai susituokėm, gyvenom uošvių sodo name, jei gyveno bute už kelių gatvelių. Tai kaip jums patinka – nuolatos jie buvo pas mus, nuo ankstyvo ryto iki vakaro... Grįždavau iš darbo ir rasdavau pakabintus paveikslus, išplautus indus ar pertvarkytas spinteles.
Atrodo - na kas čia tokio, gi draugiškai padeda, bet mane tuo metu purtydavo taip, lyg elektros būčiau gavusi. Visai kas kita, jei tuos darbus būtų dariusi mano mama. Jai būčiau tik padėkojusi už supratingumą, o šiuo atveju manyje plykstelėjo pyktis, kodėl kišasi ten, kur nereikia.
Tyliai keikiau savo anytą 7 metus, kol pagaliau išsikraustėm į savo išsvajotą namą. Žinot, būčiau džiaugusis nė kiek ne mažiau, jei ir į kokią lūšną, kad tik toliau nuo jos...
Nors iš kitos pusės - mano anyta gera moteris, negaliu skųstis, myli kaip savo dukrą (ne bent jau taip traktuoja, o ir kitos marčios taip nelepina), bet vis tiek negaliu jos priimti kaip mamos...
Mane erzina jos kai kurie pasisakymai, poelgiai. O gal erzina todėl, kad ji gerokai vyresnė (jai 68 m.) ir labai jaučiasi kartų skirtumas? Kodėl toje pačioje šeimoje viena marti yra mylima labiau, nei kita?
Aš esu tokia kovotoja už teisybę ir lygybę, tai toks išskyrimas mane kartais žeidžia. Guodžia tai, kad aš esu bent jau ta „numylėtinė“.
O kaip Jūs sutariate su savo anytomis? Kaip Jūsų vyrai sutaria su Jūsų mamomis? Ar pagalvojate, kokios būsite anytos savo žentams, marčioms?
o mes kaip tik susipazinom, manes anyta visai neprieme, net buvo tokiu kad kam ji tau reikalinga,na nana..po tokiu kalbu kaip gali sutarti, smaikstus uzmetimai, kurie nelabai i smaikstuma panasus..kiekviena karta taip ir jautesi oi mano suneli pagrobe..nu zodziu..jis niekad maminukas nebuvo, bet va ji visda ir dabar dar mano mantukas...jau mantukas..niekad nera akcentuojama, kad mes trys ,o tik mantukas. tai iki kol nepradejau lauktis, vissikai nebendravom, nors gyvena sekancioj gatvej. paskui pradejo bendrauti man pastojus, ns ji zino jei pyksis, savo anuke matys kaip savo ausis..bet realiai net per kaledas vaiko neapalnko, o per menesi vos syki jei tiek, ir tai jau cia daznai.
kita vertus mano anyta yra gera. Juk visi mes su minusais..... yra net i sokius per nakti isleidus mane su drauge 😀 😛
man ir vadint mama liezuvis nesivercia, nu nesivercia i fsio 😀
as tai vardu vadinu,tik pradzioj labai keista buvo nes mazosios irgi vardas Karolina 😃 Vyras nerealiai myli savo mama
kai pas mus vaikas ir vadinu daba mociute o taip mama. kazkaip anyta nesmagu o jad jus nesikreipiu jetau jau gimines kokie dar gali but jus😀 cia mano nuomone
Sveikos,idomi tema,bet noreciau pasakyti,kad ne visos anytos tokios,pvz mano mociute mano mama kaip dukra dievina tikrai ,kadangi tevas mire kai mum buvo 2metai ji viskuo padejo neti gi jai sakydavo kad ji turi susirasti vyra ir nebuti vienisa is visos sirdies,jos kalbasi iki siol kaip drauges kiekvioena menesi ,na bet ji toli rusijoje gyvena,o apie savo anyta yra kai kas kas nervuoja ,bet mes sutariam gerai,nera jokios itampos,papletkavojam susitikusios,na bet ji irgi toli😃😃😃😃:meile anytom priklauso nuo atstumo😃😃D:
as stengiuosi apsieit be kreipimosi 😀 visad sakau Jus. O kai vaikai salia, tai mociute 😀
prie anytos sakau mama😀
labas rytas 😀 o mano anyta pati geriausia 😃 🌷 nes susimatom tik karta metuose 😉
as ir manau,kad anytos geresnes kurios augina,bent viena dukra😃o mano anyta turi du sunus...man ji ne priese,bet drauge niekada nebus,ir mama jos niekada nevadinau ir nevadinsiu,man mama yra tik mano mama kuri mane pagimde😀na o mano vyras su mano mama sytaria puikiai,mes su mano mama galim kalbet apie viska priesingai nei su anyta...ir nezinau ar cia normalu jai ka nusiperki reik slept nuo anytos,nes buna puolimai😃😃ir labai gaila kai yra iskiriami sunai,anukes...😃😃
o kaip anytas vadinate?????
man atrodo, kad mylesiu savo vaikus ir anukus be isligu, o kodel taip zmones elgias-sunku atsakyti..... matyt daug veiksniu ta lemia. Vat mano mama mano Augiuka dievina, nes ji mati beveik kazdiena....... o kiti anukai labai toli, tas ir savo daro
nu matai del anuku taip sakoma.nu va du sunai jos tur po anuka o dukra dar netur. na kai tures tikrai pasilyginsiu😃
as manau, kad negalima... Taip jau buna... Bet va kodel sunu vaikus myli skirtingai? As nuolat turiu klausytis kitos marcios priekaistu, kodel mano vaikus myli labiau...
giedre del tu anuku, dazniausiai tai ir buna taip........................😃
labas rytas 😀 Odeta, ilgai ''tyliai'' kentejei...... nebuciau taip istylejus 😉 esu gryna cholerike. ir tikrai ji taves nemyli taip kaip dukros(ypac jei tokia turi), cia tik iliuzija ar pasakymas ''myliu kaip dukra''. Nera pasauli tokios anytos, nelyginant kokia gera bebutu.............. mano mama gyvena salia musu, bet ji niautrali. Apsoliuciai nekisa nosies. o mano anyta ir niautrali ir nesipykstame, bet yra bet...😀. mazas pavyzdelis: jos dukros vaikas tokio pat amziaus kaip mano sunus ir kad ir kaip stengtusi parodyt jog myli vienodai, akivaizdziai matyti kad dukros dukra myli labiau. Kartais man skaudu, kita vertus ar galima ant jos uz tai pykti?
gal todel dukru vaikus labiau myli, kad jos mamoms dazniau juos atveza, laubiau pasitiki. As anytai nesu buvus savo vaiku palikus, nors kiek prase, kad leisciau paatostogaut. Man atrodo, kad niekas kitas, kaip tik as, geriau jais nepasirupins. O kartais, jei tenka, tai palieku savo mamai.
O kas liecia pagalba, parama, tai vyro tevai mums bruka ja reikia, nereikia. Aisku mes uz tai jiems labai dekingi. Bet va manyje tada atbunda svieto lygintojos vaidmuo- kodel mums kisa per prievarta, o kitam sunui ne trecdalio neduoda?... Vyras man juokaudamas sako- dziaukis, tu esi geresne marti 😀
Mano anyta turi tik sūnus, bet labai norėjo turėti dukrą, tai nepasakyčiau kad blogesni santykiai būtų, jei būtų ir dukra.. Visdėlto 150km daro savo 😀
arba dar toks dalykas jei uosviene tur dukra ir sunus tai anukus labiau myles dukros o cia ar taisybe nezinau