Ar egzistuoja moteriška draugystė? Moterų draugystė užpildo emocines santuokos spragas, nuramina audringą vidinį gyvenimą ir primena, kas mes iš tiesų esame.
Manau, ne viena iš mūsų turime ar esame turėję draugę, su kuria mielai leidžiame laiką, išsipasakojame, patikime paslaptis, išsiverkiame ant peties.
Bet vieną dieną kažkas nutinka - tarpusavio ryšys pradeda trūkinėti ir galutinai nutrūksta. Kas nutinka, kad atrodo neišskiriamos draugės ima ir nutraukia ryšius. Ar dingsta pasitikėjimas, o gal keičiasi požiūris į aplinką, į šeimą, į draugus?
Taigi, pisiminkime šiandien savo esamas ar buvusias drauges. O gal jūsų manymu tokia draugystė išvis neegzistuoja?
O gal turite kokių nuoskaudų, patirtų iš draugės pusės? O gal kaip tik - džiaugiatės, kad turite nepakartojamą ir ištikimą draugę, su kuria, kaip sakoma - ir skausme, ir varge.
o siaip tikru draugu turim vos po viena, o ne tuntais. o kiti tai tik pazistami, praeiviai.
iki siol pamenuu kap mes dar mokykloje susipykom, istiesu tai del smulkmenu, prikalbejom viena kitai visko, o pakui viena prie kitos prieiti bijojom, kol viena diena nejo kitaip, susitikom gatveje, ir zinoma susitaikem, o taip rimciau nei nebuvo jokiu pykciu.
na vaivita budavo apsipykstame, bet greitai ir susitaikome, bet nemanau kad turi buti viena pilka pele, o kita jau lydere, neidomu taip bendrauti, nezianua, neisisvaizduoju tokiu santykiu.manau kad visur turi buti toliarancija, nereikia zmogui lysti i dusia kai ji visai to nenori....
vaivita man ir draugai vadinami geriausi yra prideje i duse,bet reiskias jie neverti but mano draugais,bet viena geriausia drauge yra likus nuo mokyklos laiku iki dabar,mes susitinkam pasisnekam,kiek prisimenu niekada nesam susipykusios,na gal viena karta,mus norejo isskirti,kita pavidi klasioke,na bet musu vaikiska,dabar moteriska draugyste,atlaike!😃
manau egzistuoja. As turiu drauge, nuo mazenns zaideme viename kieme, ejome kartu i mokykla, ejome kartu i sokius, ir dabar gyvename gan atskirus gyvenimus, bet visada susitinkame, pasikaviname, ir turime apie ka pasikalbeti, nors ir po pasaulius vazinejom, dirbom, ir turejom atitrukimo, vistiek susiskaipinam ir susimatom....bet ngaliu jeigti, jog turejau drauge iki tol kol sukureme seimas, taip musu keliai issiskyre...nezianu net kodel, matyt nebuvo toks stiprus rysys...kita aplinka, kiti draugai, ne tie poreikiai isskyre mus....
egzistuoja, bet viena turi buti lydere, kita pilka pelyte, antraip nelabai kas is tos draugystes gero...siaip nelabai as tikiu tom draugystem, kiek buvo draugiu, tiek visos pris......i dusia, eina jos ant triju raidziu visos....kita vertus..gal per jaunos ir kvailos dar buvom? turiu pora kolegiu, kurias vadinu draugem, nes bendraujam kaip ir seimomis, vaikais, gaol bendri interesai suveda..nezinau....tik tbžvirtai zinau, kad patikimu, istikimu ir nepakartojamu, kaip raso straipsnio autore-NERA