Žaislų, šių dienų vaikai turi daug, bet ar kada susimąstėte - ar jūsų mažylio žaislai atitinka jo amžių ir gebėjimus? Pasak vaikų ugdymo specialistų tai itin svarbu.
Žaidimas – tai pagrindinis mūsų mažylių užsiėmimas, kuriuo jie mėgaujasi patys ir stengiasi įtraukti mus, suaugusiuosius. Pradedant nuo tėvų ir baigiant visais užklydusiais į svečius. Apie tai, kaip žaidžia jos sūnūs Aronas ir Deimantas laidoje „Mamyčių klubas“ pasakojo Kristina.
„Pirmąjį LEGO DUPLO rinkinį Aronas gavo sulaukęs metų ir nuo to laiko nuolat dėlioja. Pradžioje, žinoma, labiausiai patikdavo statyti bokštus“, - šypteli mama.
Mažajam Arono broliui Deimantui šiuo metu labiau patinka griauti tai, ką pastato brolis, nei kad pačiam statyti. Ir tai paprastai įrodo, kad skirtingo amžiaus vaikai turi skirtingus interesus, nepaisant to, jog žaislas juos domina vienas ir tas pats.
„Yra universalių žaislų, kurie pritaikomi įvairioms amžiaus grupėms, bet yra lavinamųjų žaislų, kurie skirti tik tam tikram amžiui. Taip sugalvota ne šiaip sau, o pasiremta vaiko raidos ypatumais - siekiama, kad jau galėtų su juo žaisti, tobulinti kai kurias savybes, mokėtų naudotis žaislo galimybėmis, jam įdomu su juo kažką daryti“, - pasakojo sodelio „Vaikystės sodas“ psichologė, šeimos konsultantė Kotryna Brundzaitė.
Brolius skiria vos keli metai, bet kartu jie nežaidžia ir jau greičiau susipeša dėl vienos ir tos pačios detalės.
„Tokio amžiaus vaikai dar nelabai geba bendradarbiauti - jie žaidžia šalia vadinamuosius paralelinius žaidimus. Pavyzdžiui, vienas žaidžia, kad važiuoja mašinytė, ir kitas šalia tą patį, bet jų keliai nesusikirs. Spontaniniuose žaidimuose vaikai atranda kas yra didelis, kas mažas ir tuomet tai bando įvairiose situacijoje. Atsiranda pirmoji matematika - daug daiktų, mažai…“, - teigia specialistė.
Neretai mes tėveliai rinkdami žaislus savo mažiesiems norime pagudrauti ir renkame tokius, kurie skirti vyresniems vaikams galvodami, kad taip mūsų mažylis greičiau išmoks vienokių ar kitokių įgudžių. Tačiau tai gali tapti tikra meškos paslauga ne kam kitam, o mūsų vaikui.
„Jeigu mes tai darom nuolat, reikėtų pagalvoti, kodėl norime, kad vaikas būtų didesnis nei yra, kodėl mūsų reikalavimai tokie aukšti. Vaikas labai greitai pajaučia, kad tėvai kažko siekia, o tai gali sukelti stresą, įtampą, jis pradeda galvoti, kad turi būti kitoks nei yra. Ilgainiui vaikas gali nuvertinti save, nes jausis kažkoks per prastas, nemokantis, negebantis, nes jan dažnai nepavyksta,“ - pataria K.Brundzaitė.
Skirtingas mažylių amžius, skirtingas jų būdas o ir interesai skirtingi, o ar įmanoma visame tame išlaviruoti mamai? Sudėtinga, bet įmanoma. Svarbiausia – ne tik klausyti, bet ir girdėti, ką jums sako jūsų vaikai. O jie juk, nepaisant savo mažiaus, geriausiai žino, ko iš tiesų jiems teikia.
Rubriką remia:
