Vaikų drausminimas juos baudžiant, specialistų teigimu, sukelia tik neigiamas emocijas, bet nepadeda pasiekti rezultato – susikalbėjimo su vaikais. Tiesmukas kompiuterio, telefono atėmimas taip pat tik sukels dar daugiau konfliktų. Tad kodėl bausmės nėra reikalingos ir kokios priemonės efektyviausios siekiant išmokyti vaikus suprasti pasekmes, bet kartu ir neprarandant ryšio su jais?
Šeimų ir pedagogų konsultantas, trijų sūnų tėtis, sertifikuotas kūno psichoterapeutas, vedinis psichologas, Vaidas Arvasevičius sako, kad dažniausiai problemos kyla, kai tėvai elgiasi nenuosekliai – ne moko vaikus suprasti, kokie veiksmai ir kokias pasekmes sukelia, o auklėja juos grėsmės būdu – grasindami, kad kažką atims, dažniausiai tai, kas vaikams yra labai svarbu - susitikimą su draugais, telefoną, ir pan.
,,Jei paaiškinsime vaikams, ko mes tikimės iš jų, ir kodėl jiems taip elgtis naudinga, tuomet jie bus orientuoti ne į bausmės vengimą, o į motyvaciją elgtis tinkamai“, – pabrėžė pašnekovas.
Psichologas sako, kad kalbėdami su vaiku tėvai turi daug patirties ir resursų jam duoti gaires, kaip elgtis tinkamai ir numatyti galimas pasekmes, jei vaikui nepavyks laikytis taisyklių. Tai galioja jau nuo 1,5 metukų, kai tik pradedame su vaiku komunikuoti verbališkai ir sulaukiame jo reakcijos.
Nenuoseklus tėvų elgesys formuoja vaikų nepasitikėjimą
Pasak V. Arvasevičiaus, jei tėvai dažnai taiko bausmes kažką atimant, sukeldami emocinį skausmą ar net pažemindami vaiką, elgiasi nenuosekliai – nesusieja veiksmo ir pasekmės – vaikas pradeda nepasitikėti tėvais, kartais ir maištauti, nes nesupranta, ko ir kada gali tikėtis iš tėvų.
Ir patys tėvai vargsta, nes nuolat turi prižiūrėti auklėjimo ,,sistemą“, vietoj to, kad perduotų šią atsakomybę vaikams. Ir tik kartais prižiūrėtų, kaip vaikui sekasi bei pagirtų už pažangą.
,,Kai vaikas žino, kokios pasekmės jo laukia, jam suteikiama galimybė pasirinkti, kaip elgtis. Pavyzdžiui, jei vaikas stumdo kitus vaikus smėlio dėžėje, tėvai, kaip pasekmę, jam gali paaiškinti, jog gali užgauti kitus vaikus, o jei ir toliau taip elgsis, turės eiti namo. Vaikas žino, ko tikėtis ir pats pasirenka, kaip jam elgtis toliau. Renkasi ne visada naudingai sau, todėl tėveliai turi būti pasiruošę atlaikyti emocines ,,kontratakas“, – pažymėjo V. Arvasevičius.
