Šią savaitę dovanų gavau knygą: Adeles Faber „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad jie kalbėtų“. Labai apsidžiaugiau. Per vakarą perskaičiau net pusę.
Štai knygos ištrauka:
“Kai grįžau iš seminaro, radau savo vaiką, gulintį ant žemės ir ištiktą pykčio priepuolio. Mano vyras tiesiog stovėjo ten ir pasibjaurėjęs stebėjo, jis pasakė: „Na gi, vaikų specialiste, pažiūrėsim, kaip susidorosi su tuo“. Pajutau, kad turiu naudotis proga. Pažiūrėjau į Džošą, kuris vis dar spardėsi ir rėkė, paėmiau pieštuką ir bloknotą. Tada atsiklaupiau ant žemės ir padaviau jam pieštuką su bloknotu sakydama: “Štai, parodyk, koks esi piktas. Nupiešk, kaip jautiesi“.
Džošas nedelsdamas pašoko ir pradėjo piešti „Piktus“ apskritimus. Tada parodė man ir pasakė: „Štai koks esu piktas“. Aš atsakiau: „Tu iš tikrųjų esi piktas“ Išplėšiau dar vieną popieriaus lapą iš bloknoto: „Parodyk daugiau“. Jis įsiutęs terliojo lapą, o aš dar kartą pasakiau: „Berniuk, koks tu piktas!“ Pakartojo viską dar kartą.
Kai padaviau jam ketvirtą popieriaus lapą, jis neabejotinai buvo ramesnis. Jis ilgai žiūrėjo į lapą, po to pasakė: „Dabar parodysiu savo džiaugsmingus jausmus“. Nupiešė apskritimą su dviem akim ir šypsenėle. Tai buvo nepakartojama. Per porą minučių iš isteriko jis pavirto besišypsančiu vaiku ir tik todėl, kad jam leidau parodyti, kaip jis jautėsi. Po to vyras pasakė: „Ir toliau lankyk grupės užsiėmimus“.
Prisiminiau ir savo vaikiuko situaciją, ji man pasirodė labai analogiška. Kai mano vaikučiui buvo 14 mėnesiukų, ji buvo sprendžiama panašiai: aš vaiko netramdžiau, iš jos neatiminėjau „žaislo”, o leidau jai pačiai nuspręsti.
Vaikiukas paėmė mano šlepetę ir kišo į burnytę, aš jai sakau „negalima”, o ji tik įsiverkė ir pradėjo ant grindų vartytis (nors ta šlepetė vis dar jos rankose). Žinoma, aš šlepetės neatiminėjau, o paėmiau jos mėgiamą žaislą – dėlionę ir atsigulusi ant pilvo pradėjau dėlioti.
Ji verkdama į mane pažiūrėjo, priėjo arčiau ir pati atidavė šlepetę. Aš ją apsiaviau ir vėliau mano vaikiukas prisijungė prie dėlionės: aš dėjau į vietą, o ji išimdavo.
Gintarė Petraškaitė
Gintarep