Dieveniškės – rojus sielai

Vieną vakarą prisėdame prie Lietuvos žemėlapio. Akys užkliūna už nedidelio žemės kyšulėlio pietrytiniame šalies pakraštyje, įsiterpusiame į Baltarusiją. Išsiaiškiname tai – Dieveniškės. Vykstame ten.

Pakeri unikalus kraštovaizdis

Atsiveria kalvelės, nepaprasto grožio pušynai, vinguriuoja sraunioji Gauja. Dėl unikalaus ir įdomaus krašto etnokultūrinio palikimo Dieveniškių apylinkės paskelbtos istoriniu regioniniu parku.

{pic:dvaras}

Informacinėje lentoje perskaitome: “Kultūriniu požiūriu vertingos čia esančios baltiškosios, dzūkiškosios ir aukštaitiškosios etnokultūros liekanos, civilizacijos mažai paliestas kraštovaizdis su unikaliu, tik šiam kraštui būdingu kaimų išsidėstimu, gatviniais kaimais, su etnografinėmis sodybomis, gausiais archeologiniais objektais“.

Sužinome ir tai: „Nors regioninio parko teritorija pietiniame Ašmenos aukštumos šlaite, kurį sudaro keli kalvagūbrių atragiai, o aukščiausia parko vieta siekia net 262,6 metro virš jūros lygio, aukščio čia nepajausite dėl mažos reljefo skaidos. Čia, skirtingai nei kita Lietuvos dalis, yra senojo apledėjimo suformuotas, tirpsmo vandenų ir erozijos nuglūdintas reljefas“

Saviti gatviniai kaimai

Pasirodo, nėra čia natūralių ežerų, giliai požeminis vanduo, todėl gyvenvietės (daugiausiai gatviniai kaimai) aptūpusios upių ir upelių negilius slėnius – Dailidės, Rimašiai, Poškonys, Dieveniškės, Pagaujėnai prie Gaujos, Kalviai, Žižmai prie Berželio.

Labai įdomus ir savotiškas stambiai kalvotoje vietovėje susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis, kaip rašoma, su 13 gatvinių kaimų, sudarančių tris aiškias grupes (1 grupė – Kaziuliai, Skraičionys, Bėčionys; 2 grupė – Stalgonys, Pupiškės, Rimašiai; 3 grupė – Grybiškės, Didžiuliai, Lastaučikai, Poškonys, Padvarės, Siaurimai, Šiudainys).

Tačiau patys unikaliausi ir savičiausi, sakoma, yra paminkliniai gatviniai Poškonių, Žižmų ir Rimašių kaimai su XIX a. pab. – XX a. pradžios sodybomis. Būtent dėl jų ir verta atvykti į Dieveniškių istorinį regioninį parką.

Pagrindinis informacijos, gido paslaugų teikėjas – parko direkcija. Čia gausite ir informaciją, kur ir kaip poilsiauti, parko darbuotojai pabus Jūsų gidais.

{pic:poilsiaviete}

Statėsi sodybas prie kelių

Įvairios turistams dalinamos skrajutės ir informacinės lentos „byloja“: „Kaimų kraštovaizdį suformavo valakų reforma, vykusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI amžiuje, Žygimanto Augusto laikais. Nuo tada pradėjo kurtis gatviniai kaimai. Valstiečiai statėsi sodybas prie kelių, kurie virsdavo kaimo gatvėmis.

Formuojantis gatviniams kaimams, sodybos išdėstomos abipus gatvės, trobesiai buvo statomi statmenai į gatvę. Kartais namai ir klėtis buvo vienoje gatvės pusėje, tvartai ir kluonai – kitoje.

Dieveniškių apylinkės – gatvinių kaimų kraštas. Kaimai išsidėstę ne ritmiškai, o paskiromis grupėmis. Neilgoje juostoje Gaujos upės slėnyje ir kalvotose vietovėse tarp Poškonių ir Dieveniškių išsidėstę net trylika gatvinių kaimų.

Gatvinių kaimų sodybos tankiai sustatytos, pastatai – mediniai, vienaaukščiai, dvišlaičiais stogais. Stogai dengti šiaudais, medinėmis lentelėmis, o vėliau šiferiu. Didumu ir masyvumu išsiskiria kluonai.

Etnografiniai kaimai, esantys Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje yra lietuvių liaudies architektūros palikimas, apimantis liaudies statybines tradicijas, susijęs su valstiečiu buitimi, tautodaile, tradicijomis“.

Grybiškių ąžuolui – beveik tūkstantis metų

Aplankome turistų lankomus ir legendomis apipintus mitologinius akmenis: Jankelį ir Jankeliuką, Moką ir Užkeiktą sodybą

Gauja – didžiausia parko upė. Keliaudami perskaitome: “Gaujos upė yra dešinysis Nemuno intakas. Jos ilgis – 94 km. Lietuvoje upė teka 30 km. Gaujos ištakos yra apie 10 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų. Gauja beveik visą laiką teka į pietryčius“.

Aplankome ir Grybiškių ąžuolą. Ąžuolo kamieno apimtis – 4,98 metro, skersmuo – apie 1,6 metro, aukštis – apie 26 metro.

Prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, kepuraitės skersmuo – 49 cm. Grybiškių ąžuolui – beveik 1000 metų.

{pic:geles}

Tik neužmirškite pasiimti paso – greta yra Lietuvos valstybės siena!

Ši kelionė buvo ankstyvą pavasarį, dabar vėl ketiname ten vykti.

{pic:buckis}

Mama Gintarė Petraškaitė