Metukų sūnų auginanti jauna mama dvejoja, ar atostogų į šiltus kraštus važiuoti tik su vyru, ar vežtis ir mažylį.
Iš mamos laiško:
„Auginu vienerių metų ir trijų mėnesių sūnų. Planuojame atostogas šiltuose kraštuose. Šalies dar tiksliai neišsirinkome, bet linkstam į Egiptą. Dabar sprendžiu dilemą, ar važiuoti su vaiku, ar be. Močiutė sutiktų savaitę pažiūrėti, bet nesu vaikučio taip ilgai palikusi. Iš kitos pusės jau neatsimenu, kada kur nors buvau tik su vyru. Žodžiu, neapsisprendžiu“.
Konsultuoja neurolingvistinio programavimo konsultantė (NLP) Linga Švanienė
Sveika,
Suprantu tavo rūpestį apsisprendžiant, ar į atostogų kelionę leistis su vaiku, ar be jo. Rašai, kad dar nesi sūnaus palikusi močiutei ilgesniam laikui. Tuo pačiu, girdžiu, kad norisi nors trumpam sugrįžti į tuos laikus, kai kartu su vyru kur nors eidavote dviese.
Jei tu ir vaikutis esate sveiki, siūlyčiau keliauti visiems kartu. Argumentai būtų tokie:
1. Vaikas nuo gimimo iki pusantrų metų gyvena mamos pasaulyje. Jis dar pilnai neskiria, kad jis ir mama yra atskiri asmenys. Mama tokio amžiaus vaikui yra saugumo, maisto, meilės šaltinis, kas užtikrina jo išgyvenimą šiame pasaulyje. Tai turėdamas jis jaučiasi ramus.
Išsiskyrus ilgesniam laikui, vaikas gali jausti nerimą ar baimę, nes staiga prapuolė mama. Mažylis neturi gyvenimiškos patirties, nesupranta, kas vyksta, ir kritinėse situacijose priima globalius sprendimus, pavyzdžiui tokius: „Mane paliko mama, nes aš esu kažkoks ne toks“. Arba: „Jei manęs mama nemyli, manęs niekas nemylės“. Ir panašiai.
Liūdniausia tai, kad tokie neekologiški ankstyvojoje vaikystėje priimti sprendimai paprastai įsikuria žmogaus nesąmoningoje dalyje ir visą gyvenimą įtakoja jo veiksmus. Ne be reikalo sakoma, kad vaikystė – pats svarbiausias žmogaus gyvenimo etapas.
2. Tu ir tavo vyras šiuo metu gyvenate jaunų tėvų, turinčių mažą vaikutį, laikotarpį. Natūralu, kad jūsų, o ypač tavo pasaulis dabar sukasi apie mažylį.
Tavo dvejonės, išreikštos laiškutyje, kaip tik ir rodo, kad tu galvoji ne tik apie save, bet ir apie tai, kas geriausia vaikučiui. Šiuo laikotarpiu geriau pasitikėti savo jausmais, o ne protu.
Pasidalinsiu savo patirtimi, kai išvykom su vyru į kelionę, palikdami močiutei panašaus amžiaus sūnelį. Laisve džiaugiausi pirmą dieną. Nuo antros kelionės dienos ėmiau pastebėti aplinkui esančias šeimas su mažais vaikučiais ir negalėdavau nuo jų atitraukti akių. Vis rūpėdavo mano berniukas. Ilgėjausi jo. O į kelionės pabaigą, rodės, visa širdim ėmiau veržtis namo.
Ruošdamasi rašyti atsakymą, klausinėjau savo pažystamus ir bendradarbius, ar jie keliavo su mažais vaikais į užsienį ir ką apie tai mano. Visi tvirtino, kad rūpesčių turėjo mažiau, nei tikėjosi, kad ir toliau renkasi keliones su vaikais, kad ir kitiems rekomenduotų visai šeimai būti kartu.
Todėl antrinu jiems ir sakau: „Sėkmės kelionėse visiems kartu!“. O kas liečia higieną, maitinimą, režimą, tikiu, kad sugebėsite tinkamai pasirūpinti vaikučiu ir svečioje šalyje.
Linga Švanienė
NLP konsultantė
Mob.tel.8-679 66811
El.p. neurokodas@gmail.com
www.neurokodas.lt
na, cia kiekvienoje seimoje savaip, bet mums sociai pakanka vakaru, kai vaikas miega - mes kiekviena vakara galim leisti romantiskai 😀
o jei vaikas butu salia negaletum atsipalaiduoti?
Mes dabar gavom su vyru dovanu romantiska savaitgali druskininkuose - primokejom , kad galetu vaikas viesbucio kambaryje nakvoti ir nupirksim ejima i baseina.
butent ŠEIMA
musu vyresnelei jau 3m, suneliui 1m ir 4men, bet dar nesame su vyru vieni atostogave, visuomet visa seimyna, man smagu planuot tokia kelione, kad tiktu visiems seimos nariams😉 man patinka stebet kaip vaikai duksta, kaip vyras zaidzia, begioja, soka su vaikais, tos akimirkos neikainuojamos, kam isvis tu atostogu, jeigu jas leist TIK su vyru?😀 na, neslepiu, kad noretume pabut siek tiek vieni, bet galesim atsigriebt vaikams siek tiek paaugus😉
Na, pas mus irgi nekyla minciu vieniems atostogauti - jokio noro net nera. Ir paskutiniu metu net atostogas labiau i vaika orentuotas planuojam, bet del to labai dziaugiames.
Niekada nevykciau be vaiko atostogauti. Arba su vaiku arba isvis nevykti. Jei jau pasirizom auginti vaikucius tai ir islaukim kol vaikuciai ugtels. Jau 4metai niekur nebuvom su vyru vieni isvykew ir net neplanuoju,nes man atostogos ne atostogos be vaiko. Kokios atostogos jei kas minute galvoji,kaip vaikas jauciasi be mamytes ar tevelio. As linksminuosi,poilsiauju,o vaikas ilgisi teveliu....
mano patarimas butu keisti savo keliones pasirinkima, nes Egipte bus ne vien silta, bet dar ir visiskai kt maistas, ne is vieno girdejau, jog galima lb rimtai apsinuodyt suaugusiems, o ka jau kalbet apie toki maza vaikiuka (pati auginu 1m ir 4men suneli). Be to, jeigu jau norit kur isvykti visa seimyna, tai reikia pagalvot apie savo vaikiuka, skaiciau ne viena straispni, kad vaikiuko organizmui bus stresas, jeigu Jus is saltos LT vaziuosit i tolimus siltus krastus, vaiko organizmas adaptuojasi prie naujo klimato per sav, tad nuvaziuosite tenais, kol vaikas adaptuosis prie Egipto, tex grizt namucio ir vel adaptacijos laikotarpis plius neisimtis ir galimi virusai bei ligeles😉 zinoma, norisi pabut kartu su vyru, bet nesuprantama kdl nepabandzius nuo kokio romantisko svtgl Europoje? tuomet ir Jus neisvaziuotumet taip toli nuo vaikiuko, neilgam, jeigu kas nutiktu, galetume ramiai grizt, o kt kelione suplanuotumete siek tiek ilgesniam laikui.....bet siaip as asmeniskai tokio amziaus vaikucio dar nepalikciau sav, per ilgas laiko tarpas😉
As su tokiu mazyliu nesiryzciau i tolima kelione,nes mano atveju tai daugiau buti darbas,ne atostogos.Vaikuti arba seneliams palikciau,arba is vis tokios keliones neplanuociau.