Metukų sūnų auginanti jauna mama dvejoja, ar atostogų į šiltus kraštus važiuoti tik su vyru, ar vežtis ir mažylį.
Iš mamos laiško:
„Auginu vienerių metų ir trijų mėnesių sūnų. Planuojame atostogas šiltuose kraštuose. Šalies dar tiksliai neišsirinkome, bet linkstam į Egiptą. Dabar sprendžiu dilemą, ar važiuoti su vaiku, ar be. Močiutė sutiktų savaitę pažiūrėti, bet nesu vaikučio taip ilgai palikusi. Iš kitos pusės jau neatsimenu, kada kur nors buvau tik su vyru. Žodžiu, neapsisprendžiu“.
Konsultuoja neurolingvistinio programavimo konsultantė (NLP) Linga Švanienė
Sveika,
Suprantu tavo rūpestį apsisprendžiant, ar į atostogų kelionę leistis su vaiku, ar be jo. Rašai, kad dar nesi sūnaus palikusi močiutei ilgesniam laikui. Tuo pačiu, girdžiu, kad norisi nors trumpam sugrįžti į tuos laikus, kai kartu su vyru kur nors eidavote dviese.
Jei tu ir vaikutis esate sveiki, siūlyčiau keliauti visiems kartu. Argumentai būtų tokie:
1. Vaikas nuo gimimo iki pusantrų metų gyvena mamos pasaulyje. Jis dar pilnai neskiria, kad jis ir mama yra atskiri asmenys. Mama tokio amžiaus vaikui yra saugumo, maisto, meilės šaltinis, kas užtikrina jo išgyvenimą šiame pasaulyje. Tai turėdamas jis jaučiasi ramus.
Išsiskyrus ilgesniam laikui, vaikas gali jausti nerimą ar baimę, nes staiga prapuolė mama. Mažylis neturi gyvenimiškos patirties, nesupranta, kas vyksta, ir kritinėse situacijose priima globalius sprendimus, pavyzdžiui tokius: „Mane paliko mama, nes aš esu kažkoks ne toks“. Arba: „Jei manęs mama nemyli, manęs niekas nemylės“. Ir panašiai.
Liūdniausia tai, kad tokie neekologiški ankstyvojoje vaikystėje priimti sprendimai paprastai įsikuria žmogaus nesąmoningoje dalyje ir visą gyvenimą įtakoja jo veiksmus. Ne be reikalo sakoma, kad vaikystė – pats svarbiausias žmogaus gyvenimo etapas.
2. Tu ir tavo vyras šiuo metu gyvenate jaunų tėvų, turinčių mažą vaikutį, laikotarpį. Natūralu, kad jūsų, o ypač tavo pasaulis dabar sukasi apie mažylį.
Tavo dvejonės, išreikštos laiškutyje, kaip tik ir rodo, kad tu galvoji ne tik apie save, bet ir apie tai, kas geriausia vaikučiui. Šiuo laikotarpiu geriau pasitikėti savo jausmais, o ne protu.
Pasidalinsiu savo patirtimi, kai išvykom su vyru į kelionę, palikdami močiutei panašaus amžiaus sūnelį. Laisve džiaugiausi pirmą dieną. Nuo antros kelionės dienos ėmiau pastebėti aplinkui esančias šeimas su mažais vaikučiais ir negalėdavau nuo jų atitraukti akių. Vis rūpėdavo mano berniukas. Ilgėjausi jo. O į kelionės pabaigą, rodės, visa širdim ėmiau veržtis namo.
Ruošdamasi rašyti atsakymą, klausinėjau savo pažystamus ir bendradarbius, ar jie keliavo su mažais vaikais į užsienį ir ką apie tai mano. Visi tvirtino, kad rūpesčių turėjo mažiau, nei tikėjosi, kad ir toliau renkasi keliones su vaikais, kad ir kitiems rekomenduotų visai šeimai būti kartu.
Todėl antrinu jiems ir sakau: „Sėkmės kelionėse visiems kartu!“. O kas liečia higieną, maitinimą, režimą, tikiu, kad sugebėsite tinkamai pasirūpinti vaikučiu ir svečioje šalyje.
Linga Švanienė
NLP konsultantė
Mob.tel.8-679 66811
El.p. neurokodas@gmail.com
www.neurokodas.lt
jei i uzsieni net nezinau kad nebutu ju kur ir palikt tad dar tolimu kelioniu atsisakom.O Lietuvoj visada kartu kartu man taip ramiau
daug kas priklauso nuo situacijos, nuo vaiko amziaus, nuo salies. Bet as visgi turbut keliauciau be vaiko, jei jau noreciau tikru atostogu, o ne tik aplinkos pakeitimo😃 Lietuvoje, aisku galima ir su vaiku, bet uzsieny, kol vaikas mazas, nemanau kad ten jam labai patiktu😃 apie laimetas keliones kalbejot, tai as 12 klasej laimejau kelione i egipta😃 tai cia buvo vienintele ir nepakartojama turbut kelione😃 kakzas minejo, kad ten maistu galima apsinuodyti, mano nuomone bet kur galima tai padaryti, jei nera saiko😉 nes savo akimis maciau, kaip musu lietuviai zinodamai, kad svediskas stalas ir valgyk kiek nori, kimso tol, kol turbut ir apsinuodyjo😃 taigi, su saiku viskas galimal😉
as uz atostogas su vaiku, mes keliavom masina y kroatija, mantukui buvo pusantru metuku ir tai mum nesukele jokiu problemu, nemanau kad buciau galejus ramiai dziaugtis atostogomis jei salia nebutu buves ir musu mazylis. nesmerkiu tu kurie vaziuoja be vaiku, bet as noriu kartu vestis ir savo paty didziausia turta savo vaika 😍
skamba smagiai 😀
o kas ten toj Rygoj? 😃 kodel jus taip svaigstat? 😃
as dziaugiuosi be galo kad turejau proga dirbti tarptautineje organizacijoje, tai per 4 metus prisikeliavau uztektinai, nes daugi susitikimu vykdavo skirtinguose pasaulio kampuose...aisku daug dirbdavau, bet taip susideliodavau keliones, kad nors kelios dienos liktu pamatymui bent jau to miesto kur budavau 😀 o Jonukas kaip sakoma nutrauke mano karjeros planus...na bet bus tu kelioniu ir su Jonuku...kai labai nori, viskas imanoma 😀
svarbu tiketi ir svajoti 😃 na ir nepamirsti taupyti 😃
na va, galime susiplanuoti susitikima Trakuose 😀 Trakai mums patinka 😀
va mes su Zivile kalbejome daug apie kaima 😀 as vaikysteje beveik isvis niekur uzsienyje nebuvau, man geriausia kelione buvo traukiniu i kaima 😀
na cia pavyzdys su tais metais ir keliones juk nebutinai i uzsieni turi buti 😀 mes seimoje stengiame slabai daug keliauti po Lietuvele ir ja geriau pazinti ir turbut su Jonuku kai paaugs keliausime daug po ja, kad Jonukas pazintu Lietuva ir savo gimtaji krasta! Galima i kita meista nuvykti ir tai jau bus kelione, bet ka norejau pasakyti, tai priklauso labai nuo daug ko, kaip zmones elgiasi 😀
dar pridesiu prie savo ilgu kalbu: jei gyvenime turetume galimybe isvykti kur nors toliau tik viena karta i 5 metus, tai aisku tik visi kartu ir vyktume, nes galimybe labai reta, o jei turime galimybe keliauti dazniau tai galima ir visaip padaryti 😀
kazkaip visa diskusija eina apielink krastutinumus. Vienas krastutinumas, kad VISADA atostogauti su vaikais, o kitas kad VISADA atostogauti be vaiku. Manau tos, kurios pasisako uz atostogas be vaiku nesako, kad atostogauti su vaikais nesamone, kaip ir atvirksciai. Skaitydama prisiminiau savo vaikyste (aisku ir is to ka pasakojo tevai): nuo pat mazumes (2 metu) as leidau daug laiko kaime, pas mociutes (jos buvo kaimynes), o tevams reikejo dirbti. Veliau jau samoningoje vaikysteje kai pdabar pamenu as laukdavau kiekvienu atostogu, kad vaziuoti i kaima pas mociutes, ten visi draugai, visos linksmybes, o tevai lai veikia tik nori, nors skrenda i kita pasaulio krasta 😀 tevai net budavo sugalvoje, kad jei blogai mokysiuos neleis vaziuoti i kaima, tai net iki asaru budavo. Taip vasaros visos (3 menesiai per metus kaip min) budavo atskirai nuo tevu 😀 aisku jie atvaziuodavo vos ne kiekviean savaitgali, bet siaip budavo smagu. O tevai ir keliavo ir turejo laiko sau (gaila kad kokio broliuko ar sesutes neuzgyveno per ta laisva laika 😀). Taip pat labai daug veikdavome kartu, vazuiodavom daug kur kartu, atostogaudavom taip pat. Taigi gyvenime buvo visko! auginant vaikus labai svarbu nepamirsti saves, nes tik tada busi pilnas ir galesi vakui duoti viska su pilnu uzsidegimu, o ir vaikui labai naudinga pabuti su kitais, ne tik su tevais, nes vystosi vaiko socialiniai igudziai. Mes jau dabar planuojame kitu metu keliones su visa seima (Jonukui bus virs metu), bet taip pat planuojame ir keliones be vaikucio. Aisku kelioniu su vaikuciu planuose daugiau 😀 ir tikrai skatinsiu Jonuko bendravima su seneliais. Kartais atrodo, kad didesne problema tevams issiskirti su vaiku negu vaikui issiskirti su tevais 😀 net ir psichologai sako, kad atjunkymas, vedimas i darzeli, pirmos atostogos be vaiko yra psichologiskai sunkesni tevams (ypatingai mamoms) nei vaikams ir as tuo tikiu 😀 nenoriu buti tokia mama, kuri laikys vaika prie saves, tik todel, kad man bus labai sunku ji paleisti. Oj kiek cia prirasiau 😀
na jei lekiam i parduotuve ar kur tai buna paliekam mamai dukryte valandai ar dviem. Juk buna ,kad ir i filma retsykiais iseinam,tai vaikas su mano mama. Bet.... vaikui vistiek reikia manes. Mama sake as lygiai tokia pat buvau. Visada prie mamos prilipusi 😀
Tai vat mano dukra yra tikru tikriausia mamyciuke ir net man baisu pagalvoti,kur reikes vaika palikti kai prasides gimdymas. Zinoma bus su mano mama, bet zinau,kad ji ilgesis manes, nes apart manes toliau ji nieko nemato ☹
O kodel jums atrodo, kad vaikai liudi, ilgisi be tevu palikti pas senelius? Mano didzioji dukryte labai nori buti pas senelius ir mums su vyru net liepia vaziuoti namo, o ja palikti 😀
na cia apie darbus as net nekalbu,kai jau tikrai esi priverstas palikti vaika 😀
Bet atostogos yra toks dalykas,kad negaleciau savanaudiskai pasielgti vaiko atzvilgiu. Zinoma cia kiekvieno zmogaus pasirinkimas, niekada nebus vieningos nuomones, o jei ir butu,tada nebebutu idomu diskutuoti 😀
Cia ne baimes reikalas palikti tevams. As savo tevais pasitikiu ir zinau,kad jie pasirupins vaiku. Bet man vaiko gaila. Juokingai skamba as linksminuosi poilsiauju,o vaikas lai ilgisi tevu. Mus tevai visur veziojosi kaip ir mazzena1, tad esu jiems dekinga. Ta pati darysiu ir as, nes tikrai nenoreciau,kad mane tevai butu palike vienui viena pas senelius,o patys isleke paatostogauti. Tai yra nesazininga vaiku atzvilgiu. Jei jau taip norisi tu atostogu be vaiku,tai manau reikia vaiku planavima atideti,kol busim pasirize viska daryti,net ir linksmintis su vaikuciais 😀 Tai yra mano nuomone 😀
Aš tik už tai, kad vaikai keliautų su tėvais. Taip buvo mano šeimoje, tėvai mus su broliu visur tampydavo kartu, taip ir aš darau😀
As tai Zivilei pritariu. kad reikia tevams ir be vaiku pabuti, aisku jei jais bus tinkamai pasirupinta ir nereikes galvoti ar vaikui viskas gerai. Dukryte ilgiausiai esu palikusi trims dienoms tevams, kai su vyru isvykome i Norvegija pailseti. Sunkiausia buvo is namu isvaziuoti ir palikti dukryte. O jau nuvaziavus sugebejau atsipalaiduoti ir nuolat negalvoti apie vaika. As nesuprantu, kaip kitos bijo savo vaikus palikti savo mamoms, juk ne kenguros esame, kad vaikuti visur su savimi nesiotumemes. Cia mano nuomone ir prasau nepykti uz si issireiskima 😉 O vakarais su vyru man ne visada pavyksta pasedeti, nes esu vyturys ir jau nuo 10 val. vakaro akys lipte limpa, kad ir kaip noreciau dar ramia akimirka pasimegauti.
na, taip cia ne pats geriausias variantas, kai darbai, buitis uzgozia geriausia laika.