Taip greitai praėjo adaptacijos darželyje mėnuo (jau truputį ir daugiau)!
Kaipgi mums sekėsi? Sakyčiau, visai gerai! Pradėjome be ašarų, vėliau jų visgi buvo atsisveikinant, o dabar liko diiiidelis apsikabinimas ir bučkis prieš žengiant į grupę.
Buvo nevalgymo (namie Saulė pavalgo pati, o darželyje tik sėdi ir nevalgo, tad auklėtoja turėdavo ją pamaitinti) ir nekalbėjimo dienų (nors šneka daug ir gana aiškiai, darželyje nekalbėdavo, tik likčiodavo galva). Dabar jau pati pavalgo ir darželyje, tik dar nedaug kalba.
Nors ir lopšelinukų grupėje, bet visi kartu sugebėjo dalyvauti solidarumo bėgime! Ir, aišku, gavo diplomą.
Taip pat visos grupės vaikučiai sudalyvavo rudeninėje parodoje darželyje, nupiešdami piešinį pėdutėmis! Tikrai didelis ačiū auklėtojai!
Jau du kartus nešėme gėlių- ir tai taip džiugu! Sveikinome auklėtoją rugsėjo pirmosios ir Mokytojų dienos progomis. Gėlės mažos, bet ir jas nešančios rankos dar mažytės, tačiau džiaugsmo ir šypsenų daug abiems pusėms!
Į darželį sugalvojome nusinešti ir pačių kartu gamintos druskos tešlos lipdymui (žinoma, prieš tai atsiklausėme auklėtojos).
Taip pat nešėme ir knygučių skaitymui, ir atspausdintų lapų spalvinimui rudens tematika.
Vis dar ryte kartais išgirstu "nenoriu į darželį", nors atsakymo turbūt ir nėra. Kalbame, kas darželyje gero, džiugaus, kokia puiki auklėtoja. Adaptacija užtruknka ilgiau, ne vieną mėnesį.
Visgi man labai labai trūksta atgalinio ryšio! Kiekvieną kartą turiu labai pasistengti, kad sužinočiau, kuo šiandien vaikai užsiėmė, kaip grupėje ar veikloje jautėsi Saulė. Taip įdomu, kokių užsiėmimų sugalvoja auklėtoja, taip smalsu, ką vaikai veikia. Auklėtoja pati nieko nesako, o paklausus būna trumpi atsakymai arba tiesiog "gerai". Tai truputį liūdina. O gal kaip tas posakis sako: "no news, is good news".
Tikiuosi, viskas yra gerai ir bus tik dar geriau! Su įpusėjusiu gražiu rudeniu!
