Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 15 proc. visų gyventojų kenčia nuo alergijos. Didelę dalį šiuose skaičiuose sudaro vaikai ir pagal pasaulines tendencijas alergijos mus kankins vis labiau ir labiau. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos spėjimais greičiau nei po 15 m. daugiau nei pusė europiečių kentės nuo vienokios ar kitokios alergijos. Pastaruosius keletą metų pastebimas alerginio rinito ir alergijų maistui pikas.
Imunoterapija - kitoks gydymo būdas
„Tikslių tyrimų, kodėl žmonės tapo alergiški maistui, nėra, tačiau galima teigti, jog tam tikros įtakos turi maisto priedai, užteršta aplinka ir dėl netinkamos mitybos pakitusi žarnyno mikroflora. Jei anksčiau alergija maistui pasireikšdavo kūdikystėje ar vaikystėje, o po to būdavo „išaugama“, dabar reakcijos į maistą tampa sunkesnės, jos gali likti visą gyvenimą“, – situaciją komentuoja VU Vaikų ligų klinikos Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos narė, doc. dr. Odilija Rudzevičienė.
Pasak gydytojos, sergamumas alerginėmis ligomis priklauso nuo amžiaus:
- kūdikiai dažniausiai serga atopiniu dermatitu ir alergija maistui,
- ikimokyklinukai pradeda sirgti astma bei alerginiu rinitu,
- paauglius ir suaugusiuosius labiausiai vargina alerginis rinitas, sukeltas sezoninės alergijos žiedadulkėms.
Alerginis rinitas gydomas simptomus švelninančiais vaistais ir ilgesnį laiką veikiančiais priešuždegiminiais medikamentais, bet dažnai rezultatas yra kol vartojamas preparatas. Yra ir kitas alergijos gydymo būdas, pasaulyje žinomas jau šimtmetį – alergenų specifinė imunoterapija, kai organizmas „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai simptomai išnyksta ar gerokai sumažėja.
Doc. O. Rudzevičienės teigimu, imunoterapija veikia ne simptomus, bet organizmo reakciją į alergeną, tad tai puikus gydymas žmonėms, kuriuos kamuoja pavasarį ar vasarą paūmėjanti alergija medžių, žolių ar piktžolių žiedadulkėms. „Rudenį, kai alerginiai susirgimai nurimsta, reikėtų pradėti gydymą alergenų specifine imunoterapija, tada jau pavasarį ar vasarą, žydint augalams, kuriems žmogus alergiškas, pacientas pajus gydymo efektyvumą ir rezultatus“, – pastebi specialistė, pridurdama, jog pradėjus gydymą šiuo metodu likus mažiausiai 3 mėnesiams iki pirmųjų augalų žydėjimo pradžios ir jį tęsiant 3 mėnesius per žiedadulkių piką, būtų galima numalšinti alergijos sukeliamus simptomus, o daugeliu atvejų – ir išgydyti alergiją.
Alergija dulkių erkutėms
Alergizuoja ne pati mikroskopinio dydžio erkutė, o jos išskyros ir likučiai. Erkes išnaikinti galima purškiant cheminėmis medžiagomis, tačiau namų sąlygomis ir auginant vaikus tai kažin ar įmanoma. Rekomenduojama alergiškam vaikui pirkti sintetinio pluošto patalynę, kurią galima reguliariai skalbti.
Pagalves ir antklodę rekomenduojama skalbti ne mažesnėje kaip 50 – 60 laipsnių temperatūroje, bent kartą per mėnesį. Tinkama yra patalynė, kuri turi specialius antialerginius užvalkalus, jie nepraleidžia erkučių alergenų iš vidaus į išorę.
Minkšti žaislai, knygos, kilimai
Namų dulkių erkutėms alergiškiems vaikams pavojingi yra ir minkšti pliušiniai žaislai. Juose taip pat kaupiasi alergenų, todėl juos periodiškai valyti – būtina. Žaislus galima trumpam įdėti į šaldiklį ar žiemą išnešti į lauką kartu su patalyne. Tuomet erkutės žūva, jos nesidaugina, bet alergenai niekur nedingsta. Todėl rekomenduojame minkštus žaislus taip pat skalbti 50-60 laipsnių vandenyje.
Alergenų kaupikliais tampa ir senos, nenaudojamos knygos. Nepatartina alergiško vaiko kambaryje kloti kilimo, tačiau jei negalite be jo apsieiti, rinkitės tokį, kurį būtų galima dažnai išnešti į lauką ir gerai išdulkinti. Sintetiniai kilimai vaikui alergiukui yra tinkamesni už natūralios vilnos.
