Kiekvienas vaikas pradeda savo gyvenimo kelionę su milžinišku potencialu: ypatingomis kūrybinėmis galimybėmis, kurios išryškėja smalsumo, noro pažinti, klausimų kėlimo ir noro daugiau sužinoti apie save ir apie pasaulį per žaidimus.
Dažnai jų kūrybiškumas ir saviraiška būna prislopinama jiems pradėjus mokytis. TTCT testas (Torrance Test of Creative Thinking) - vienas geriausių pavyzdžių kaip vaikų kūrybiškumas nyksta jiems augant. 98% vaikų darželyje įvertinami kaip kūrybos genijai, - pavyzdžiui, jie gali sugalvoti nesibaigiančias galimybes, kaip panaudoti sąvaržėlę. Šis gebėjimas mažėja tiesiog drastiškai jiems prisijungus prie formaliosios mokymo sistemos. Kūrybiškai begalvojančių telieka 3 procentai.
Šis testas per pastaruosius metus parodė ir bendrą augančios kartos orginalumo ir kūrybiškumo mažėjimą.
Naujoje Zelandijoje atlikti tyrimai palygino vaikus, kurie išmoko skaityti penkerių ir septynerių metų. Kai jiems suėjo 11, tiek vienų, tiek kitų gebėjimas skaityti buvo vienodo lygio. Tačiau tų vaikų, kurie pradėjo skaityti septynerių, teksto suvokimo lygis buvo ženkliai aukštesnis.
Ką tuo noriu pasakyti – rašyti, skaityti, skaičiuoti yra tikrai labai svarbu, tačiau nereikia pernelyg skubinti vaikų užaugti.
Pasaulio ekonomikos forume kalbama apie žmonių paruošimą ateičiai ir ateities darbui. Į pirmąją vietą iškeliami tikslai išmokyti vaikus: spręsti problemas, kritiškai mąstyti ir visomis išgalėmis skatinti jų kūrybiškumą.
Aš irgi esu įsitikinusi, kad geriausia, ką galime duoti vaikams, tai gebėjimą suprasti, pajausti, kurti ir svarbiausia, kuo ilgiau leisti būti vaikais ir kuo daugiau su jais žaisti, skatinti bendrauti tarpusavyje. To neišmokus vaikystėje, vargu ar lengvai išmoks paauglystėje. O tik žinojimas kaip skaityti ar rašyti, vargu ar atidarys jiems visas pasaulio duris.
Na ir be kita ko, tai smagu! Tad neskubėkim su skaičiais ir raidėm, gal dar pažaiskim?
